Visatos paslaptims išsiaiškinti pasitelkiamas povandeninis teleskopas (Video)

Teleskopas sukurtas siekiant pagauti vieną iš paslaptingiausių dalelių - neutriną, kuris neturi elektros krūvio ir labai silpnai sąveikauja su mums žinomomis materijos formomis. Neutrinų sąveika su aplinka yra tokia silpna, jog jie gali netgi perskrieti kiaurai Žemę, pakeliui nesusidurdami su jokia kliūtimi, todėl jos kartais dar yra vadinamos "vaiduokliškomis dalelėmis". Daug energijos turintys neutrinai (angl. high-energy neutrino) atsiranda iš supernovų (sprogstant žvaigždėms), vadinamuosiuose aktyviuosiuose galaktikų centruose, gama žybsnių metų ar neutroninių žvaigždžių viduje. Tokių dalelių egzistavimas kol kas nėra pagrįstas eksperimentiškai.

Sibire dirbantys Rusų fizikai planuoja patobulinti teleskopą NT-200 taip, kad jis galėtų užregistruoti ir toliau iš už Saulės sistemos ribų atkeliavusius neutrinus. Šios dalelės taip pat gali būti sukuriamos ir įvykus sąveikai tarp kosminės spinduliuotės ir Žemės atmosferos, tačiau tokias daleles mokslininkai atmeta, kadangi jos turi sąlyginai mažai energijos. Būtent todėl šis detektorius yra patalpintas itin gilioje ir tamsioje vietoje. "Neutrinai yra viena iš tų dalelių, kurios neša informaciją apie Visatą", - teigia Nikolajus Budnevas, Irkutsko valstybinio universiteto fizikos instituto direktorius. Šiame video vienas iš mokslininkų pasakoja apie teleskopą ir įrangą, reikalingą jam prižiūrėti.

Teleskopui dar neteko užregistruoti nė vieno didelę energiją turinčio neutrino, tačiau mažą energiją turinčių neutrinų kiekvienais metais pavyksta užregistruoti bemaž 400. Mokslininkai mano, jog, patobulinus šį teleskopą, atsivertų kelias į įvairių Visatos reiškinių paaiškinimą. Baikalo neutrinų detektorius buvo pirmasis tokio tipo detektorius, sukonstruotas dar 1993m. Jis atrado pirmąjį atmosferoje susiformavusį neutriną jau 1994m., o pilnu pajėgumu pradėjo dirbti 1998m.

Šiuo metu teleskopas NT-200 jau turi ir analogų - Antares detektorių, esantį 2.5km. gylyje Viduržiemio jūroje, Antarkties Miuonų detektorių ir Amanda, kuris veikia Pietų ašigalyje. Taip pat vystomi ir kiti panašūs projektai, tokie kaip "Ice Cube Neutrino Observatory", taipogi Pietų ašigalyje.

Teleskopas NT-200 savo forma primena aštunkojį - jis susideda iš 192 stiklinių rutulių, kurie tarpusavyje sudaro 42 metrų ilgio ir 70 metrų aukščio struktūrą. Neutronų paieška vyksta pasitelkiant Čerenkovo šviesą - tai reiškinys, kuomet krūvį turinti dideliu greičiu judanti dalelė pralekia pro materiją, pavyzdžiui vandenį arba orą ir tuo pačiu metu išspinduliuojamos elektromagnetinės bangos.

Detektorių NT-200 prižiūrintis mokslininkas teigia, jog ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. „Baikalo ežeras yra unikalus - niekur kitur nėra tokių sąlygų, kaip čia. Audrų pasitaiko labai retai, palyginus su jūra ar vandenynu, taipogi vanduo nėra sūrus, todėl įranga ne taip smarkiai rūdija. O žiemą užšalęs ežeras tampa puikia platforma detektoriaus taisymui ir tobulinimui“, - teigia Bair Shaibonov.

Jeigu būtų gauta finansinė parama iš Rusijos Švietimo ir mokslo ministerijos, teleskopas būtų pakeistas kiek modernesniu, kuris užimtų daug didesnę erdvę - maždaug 1km³. Taip pat būtų pagerintos ir gyvenimo sąlygos, kadangi žiemą Baikale temperatūra nukrenta iki -35 laipsnių pagal Celsijaus skalę, o mokslininkai šildosi tik savo pasigamintu šildytuvu.