20 metų po nusileidimo. Kaip NASA dvyniai marsaeigiai pakeitė Marso mokslą (Video)

2004 m. sausio mėn. NASA marsaeigiai dvyniai „Spirit“ ir „Opportunity“ nusileido priešingose ​​Marso pusėse. Taip prasidėjo nauja Raudonosios planetos tyrimo era. Robotai nusileido 3 savaičių intervalu ir buvo apsupti oro pagalvių. Prieš sustodami, šio „kokono“ viduje esantys marsaeigiai atšoko į planetos paviršių apie 30 kartų. Pagrindinė marsaeigio užduotis buvo rasti skysto vandens egzistavimo Marso paviršiuje įrodymų, rašo „Phys“.

Marsaeigis „Spirit“ nusileido Marse sausio 3 d., o „Opportunity“ – sausio 24 d. Iš pradžių mokslininkai tikėjosi, kad jų misija truks ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau galiausiai robotai veikė daugelį metų. Galiausiai jie neatlaikė dulkių audrų Marse: „Spirit“ – 2010 m., o „Opportunity“ – 2018 m. Toks marsaeigių patvarumas pranoko net drąsiausius mokslininkų lūkesčius.

Bet tai dar ne viskas. NASA mokslininkai planavo, kad marsaeigiai galės atlikti tyrimus maždaug 600 metrų spinduliu nuo nusileidimo vietos, tačiau, atsižvelgiant į prietaisų gyvenimo trukmę, jie Marse nukeliavo daug kilometrų. Pavyzdžiui, „Opportunity“ nukeliavo 45 km Marso paviršiumi ir kol kas tai yra judėjimo kitoje planetoje rekordas.

Mokslininkai įtarė, kad Marsas tolimoje praeityje nebuvo tokia šalta dykumos planeta kaip dabar. Vaizdai iš orbitos parodė, kad paviršiuje yra kanalų, kuriuos galėjo sukurti tekantis skystas vanduo. Tačiau dvyniai marsaeigiai pirmieji įrodė, kad prieš milijardus metų Marso paviršiuje egzistavo skystas vanduo ir kad tai ne sausa, o drėgna planeta.

Mokslininkų teigimu, Marso marsaeigių atradimai pakeitė suvokimą apie Marsą. Pavyzdžiui, „Opportunity“ atrado mineralinį hematitą, susidarantį rūgštiniame vandenyje, o „Spirit“ – senovinių karštųjų versmių pėdsakus, kurios prieš milijardus metų galėjo būti ideali buveinė mikrobų gyvenimui.

Iš dalies dėl dvynių roverių surinktų mokslinių duomenų NASA nusprendė į Raudonąją planetą nusiųsti marsaeigį „Curiosity“, kuris ten atvyko 2012 m. Mokslininkai norėjo sužinoti, ar Marse prieš milijardus metų egzistavo gyvybę palaikančios cheminės sudedamosios dalys, ir tokie junginiai buvo atrasti.

„Curiosity“ misijos sėkmė paskatino „Perseverance“ marsaeigio misiją. Jis 2021 m. nusileido Marse ir ieško senovės mikrobų gyvybės ženklų. 2030-ųjų pradžioje roverio surinkti uolienų pavyzdžiai bus pristatyti į Žemę.

NASA mokslininkai teigia, kad „Spirit“ ir „Opportunity“ misijų dėka buvo sukurti nauji paviršiaus tyrinėjimo metodai, kuriuos dabar naudoja kiti du marsaeigiai. Turėdami „Spirit“ ir „Opportunity“ duomenis, NASA inžinieriai dabar galėjo planuoti saugesnius ir ilgesnius „Curiosity“ ir „Perseverance“ maršrutus.

NASA teigia, kad būtent prieš 20 metų Marse nusileidę marsaeigiai pirmą kartą įrodė, kad Marsas ne tik kažkada buvo drėgnas pasaulis, bet ir tai, kad skirtingais istorijos momentais egzistavo skirtingų tipų vandens aplinka: gėlo vandens, karštųjų versmių, rūgščių ir druskos baseinai.