Koks bus Mėnulis 2075 m. Ar žmonės galės įsikurti palydove ir nepradėti naujo karo (Video)

Argumentai mokslo naudai

Xiaochen Zhangas, planetų mokslininkas ir Mėnulio išteklių naudojimo doktorantas iš Europos kosminių išteklių inovacijų centro (ESRIC) Liuksemburge, sutinka su Crawfordu, kad žmonių gyvenvietės Mėnulyje užtruks.

„Penkiasdešimt metų gali atrodyti ilgas laikas, bet kosmoso tyrinėjimams tai tikriausiai nėra taip ilga. Misijos kūrimas, technologijų bandymai, visa tai užtrunka ilgai. Tačiau manau, kad po 50 metų turėtų būti bent šiek tiek išvystyta Mėnulio misija. Tikimės, kad ten bus tyrėjų, kurie atliks eksperimentus, ir bus koks nors reguliarus „maršrutinis autobusas“ tarp Žemės ir Mėnulio“, – sako Zhangas.

Šiuo metu Zhangas kuria mašiną, kuri vieną dieną galėtų apdoroti Mėnulio dulkes Mėnulyje ir paversti jas tinkama statybine medžiaga naudoti 3D spausdinimui.

„Norėčiau daryti geologiją Mėnulyje. Pavyzdžiui, dieną paimti mėginius, o tada grįžti į stotį ir juos išanalizuoti vietoje, Mėnulyje", – pabrėžia geologas.

Crawfordas sutinka, kad mokslinių eksperimentų atlikimas tiesiai Mėnulyje yra svarbus dalykas. Kaip ir tyrimų stotys Antarktidoje, Mėnulyje esantys gyvenamieji postai leistų žymiai pagerinti žmonijos supratimą apie erdvę.

„Yra daug mokslinių darbų Mėnulyje: Mėnulio geologija, Mėnulio astronomija, Mėnulio gyvybės mokslai. Viskas būtų daug lengviau, jei būtų nuolatinė mokslinė infrastruktūra. Taigi mums reikia Mėnulio bazės“, - sako Crawfordas.

Konferencijoje „Astronomija iš Mėnulio“ astronomai pristatė nemažai konceptualių objektų, kurie vieną dieną galėtų būti Mėnulyje. Gravitacinių bangų detektorius, naujos kartos infraraudonųjų spindulių teleskopas, pakeisiantis JWST, arba radijo teleskopas tamsiojoje Mėnulio pusėje iki 2075 m. gali tapti Mėnulio mokslo infrastruktūros dalimi.

Nematomos Visatos sprendimas

Anot Crawfordo, Mėnulio radijo teleskopas yra daugelio astronomų pageidavimų sąrašo viršuje. Jis aiškina, kad tolimoji Mėnulio pusė yra geriausia vieta radijo astronomijai visoje Saulės sistemoje.

„Taip yra todėl, kad tolimoji Mėnulio pusė niekada nemato Žemės, todėl ji yra nuolat apsaugota nuo viso dirbtinio radijo triukšmo, kurį skleidžia Žemė. Ir, žinoma, pilnaties naktį tolimoji Mėnulio pusė nemato Saulės taip pat. Ir Saulė yra antras pagal garsumą „radijo šaltinis Saulės sistemoje po Žemės“. Taigi kiekvieną mėnesį dvi savaites tolimojoje Mėnulio pusėje radijo triukšmo visiškai nėra. Jokių foninių trukdžių“, – pabrėžia mokslininkas.

Mėnulio aušra ir Mėnulio radijo teleskopas

Radijo astronomija yra astronomijos šaka, tirianti radijo bangas, kylančias iš žvaigždžių, planetų, galaktikų, juodųjų skylių ir kitų Visatos šaltinių. Radijo bangos yra elektromagnetinės spinduliuotės rūšis, kurios bangos ilgis yra ilgiausias.

Žemėje žmonės naudojasi radijo bangomis įvairioms būtiniausioms programoms, įskaitant televizijos ir radijo transliacijas, radarus, navigacijos sistemas ir belaidžius kompiuterių tinklus.

Geriausi radijo teleskopai Žemėje šiuo metu statomi objektuose Australijoje ir Pietų Afrikoje, yra apsaugoti radijo tylos zonomis, kuriose neleidžiama jokia radijo įranga. Tačiau šios itin jautrias antenų matricas, apimančias didelius šimtų kilometrų plotus, „akina“ Žemės atmosfera.

„Ilgesnės nei 20 metrų bangos iš išorės neprasiskverbia pro Žemės jonosferą. Taigi ilgos bangos žemo dažnio radijo astronomija yra paskutinė didelė neištirta elektromagnetinio spektro dalis astronomijoje, nes negalime to padaryti nuo Žemės paviršiaus“, – aiškina Crawfordas.

2020 metais NASA pristatė Mėnulio radijo teleskopo, esančio krateryje tolimoje Mėnulio pusėje, koncepciją.

Ar JAV, Rusija ir Kinija pradės karą dėl Mėnulio

Tačiau JAV ir jų sąjungininkės nėra vienintelės, kurios susidomėjusios žiūri į Mėnulį. 2021 metais Rusija ir Kinija (nepriklausomai) paskelbė apie planus Mėnulyje įkurti nuolatinę stotį. Nė viena šalis nepasirašė naujojo Artemidės susitarimo – neįpareigojančio daugiašalio susitarimo, kurį sukūrė JAV vyriausybė, siekdama užtikrinti taikų tarptautinį bendradarbiavimą Mėnulio tyrinėjimo ir plėtros srityje.

Dar 2011 metais JAV Kongresas uždraudė NASA bendradarbiauti su Kinija kosmoso projektuose, baiminantis pramoninio šnipinėjimo ir saugumo problemų. Partnerystę su Rusija, kuri nuo 1990-ųjų buvo bendradarbiavimo Tarptautinėje kosminėje stotyje pagrindas, rimtai sukrėtė Rusijos karas su Ukraina.

Galimybė, kad Žemės geopolitiniai konfliktai gali persikelti į Mėnulį, kelia nerimą daugeliui ekspertų, sako Crawfordas. Jame aprašomas scenarijus, panašus į teritorinį ginčą tarp Kinijos ir jos kaimynių Pietų Kinijos jūroje, kuri yra vienas pagrindinių ginkluotų konfliktų židinių pasaulyje.

„Mes tikrai nenorime situacijos, kai netoli Pietų Mėnulio ašigalio kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito turime JAV vadovaujamą Artemidės Mėnulio bazę ir Rusijos ir Kinijos Mėnulio bazę. Deja, atrodo, kad ta kryptimi dabar einame ir aš manau, kad tai kelias į nelaimę“, - sako Crawfordas.

Tačiau mokslininkas tikisi, kad dar ne viskas prarasta. Nors nei Rusija, nei Kinija nėra Artemidės susitarimo šalininkės, abi šalys yra pasirašiusios Kosmoso sutartį, draudžiančią valstybėms pasisavinti kosminius objektus ar jų dalis.

Rusijos ir Kinijos kosmoso agentūros taip pat atstovaujamos Tarptautinėje kosmoso tyrimų koordinavimo grupėje – pasauliniame kosmoso tyrimų forume, įkurtame 2007 m., siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kosmoso tyrimų srityje.

Nepaisant didžiulių techninių iššūkių, kuriuos reikia išspręsti, kad būtų įmanomas nuolatinis žmogaus buvimas Mėnulyje, Crawfordas mano, kad didžiausias iššūkis yra užtikrinti taikų Mėnulio tyrinėtojų sambūvį.

„Aš tikrai manau, kad teisinga politika yra svarbiau nei techniniai aspektai. Matau, kad tai įmanoma iki 2075 m. Tikrasis iššūkis yra sukurti politiką ir reguliavimo režimą“, - daro išvadą Crawford.