Astronominė sensacija! Už Saulės sistemos ribų. Atrasti pirmieji egzopalydovai. Bet yra problema

Astronomai visada žinojo, kad atrasti planetų palydovus už Saulės sistemos ribų būtų sudėtinga užduotis, tačiau diskusijos dėl pirmųjų dviejų atrastų mėnulių tęsiasi. Taigi, ar mokslininkai rado egzoplanetų palydovus, ar ne? Apie tai rašo „Space“.

Dar 2018 metais grupė amerikiečių mokslininkų paskelbė atradę pirmąjį egzopalydovą, tai yra planetos, esančios už Saulės sistemos ribų, palydovą. Šis objektas, pasak mokslininkų, sukasi aplink egzoplanetą Kepler-1625b – dujų milžiną, panašų į Jupiterį, esantį 8 000 šviesmečių atstumu nuo mūsų. Šis palydovas buvo pavadintas Kepler-1625b I.

2022 metais tie patys mokslininkai paskelbė atradę antrą egzopalydovą, skriejantį aplink dujų milžiną, 4,6 karto didesnį už Jupiterio masę, pavadintą Kepler-1708b. Planeta yra 5 400 šviesmečių atstumu nuo mūsų. Šis egzopalydovas buvo pavadintas Kepler-1708b I. Abiejų egzopalydovų dydis viršija Žemės dydį ir pagal šį parametrą yra panašesni į planetas.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje žurnale „Nature Astronomy“ buvo paskelbtas Europos mokslininkų tyrimas, kuriame teigiama, kad iš tikrųjų pirmieji egzopalydovai nebuvo atrasti. Mokslininkai teigia, kad iš tikrųjų aplink Kepler-1708b skrieja kita planeta, o Kepler-1625b neturi jokio palydovo ar dvinarės planetos.

Mokslininkai, atradę egzopalydovus, paskelbė savo tyrimą išankstinių spaudinių serveryje arXiv, kad apgintų savo išvadas. Tyrimo autoriai tvirtina, kad jų atrasti objektai yra pirmieji rasti kitų planetų, esančių už Saulės sistemos ribų, palydovai.

Egzopalydovams aptikti pasitelktas tranzito metodas, kurio pagalba buvo atrasta dauguma iš daugiau nei 5 000 žinomų egzoplanetų. Kai planeta praskrieja žvaigždės fone, pastarosios šviesa pritemsta. Tas pats pasakytina ir apie egzopalydovus, nors šviesos intensyvumas sumažėja ne taip smarkiai.

Norėdami nustatyti tokį nedidelį šviesos lygio sumažėjimą, mokslininkai naudojo galingus kompiuterių programinės įrangos algoritmus. Tyrimo autoriai teigia, kad naudojo tuos pačius duomenis kaip egzopalydovų egzistavimo priešininkai, tačiau duomenų apdorojimo metodai skyrėsi.

Mokslininkai mano, kad tai, kad egzopalydovų egzistavimo priešininkų algoritmas jų neaptiko, nereiškia, kad jų nėra. Tyrimo autoriai tikina atsižvelgę ​​į visus galimus 2023 metų tyrimo nurodytus netikslumus, todėl jų rezultatas yra teisingas.

Tuo pat metu praėjusiais metais paskelbto tyrimo autoriai, išanalizavę egzopalydovus atradusių mokslininkų tyrimus, vis dar tvirtina, kad Kepler-1625b ir Kepler-1708b palydovų neturi.

Nors diskusijos tęsiasi, faktas lieka faktu, kad abu aptikti egzopalydovai, kurie dar oficialiai neįgavo šio statuso, yra keisti. Jų dydis viršija Žemės skersmenį 1,6–4 kartus. Tai yra, šie objektai yra tikrai didžiuliai, todėl sunku juos laikyti pirmaisiais palydovais, aptiktais už Saulės sistemos ribų.

Palydovus atradę mokslininkai ketina tęsti tyrimus ir atrasti kitus už Saulės sistemos ribų esančius egzoplanetų palydovus, kurie gali skirtis nuo mums žinomų palydovų.