Zondas WMAP išleidžiamas „į pensiją“

Zondas bus nukreiptas skrieti aplink Saulę - iki šiol jis atlikdavo stebėjimus lagranžo L2 taške.

WMAP paleistas 2001 metais - tai NASA ir Prinstono universiteto bendras projektas. Pagrindinis jo tikslas - nagrinėti reliktinę spinduliuotę. Didžiaja dalimi ją sudaro elektromagnetinė spinduliuotė, kurią išspinduliavo po Didžiojo sprogimo susiformavę atomai. Gauta informacija kosmologams padėjo pažvelgti į Visatos praeitį, kuri padėjo atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui „kokio amžiaus yra mūsų Visata?“

Be to, WMAP netgi įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip pirmas instrumentas, sugebėjęs taip tiksliai nustatyti Visatos amžių - 13,75 milijardo metų, su 0,11 mlrd. metų paklaida.

Pirmasis zondo atradimas įvykdytas 2003 metais - tuomet įrodytas skirtingų materijos tipų egzistavimas (be mums žinomos įprastos materijos, prisidėjo ir tamsioji medžiaga bei tamsioji energija). Palyginus kompiuterinius modelius, kurie apskaičiavo kaip turėtų atrodyti skirtingos sudėties Visatos ir sulyginus gautus rezultatus su WMAP zondo duomenimis, kosmologai nustatė labiausiai tikėtiną Visatos sudėtį: 73% - tamsioji energija, 22,4% - tamsioji materija ir tik 4,6% mums įprastos materijos, teigia Wired.com.

WMAP davė didžiulę naudą mokslui - tą įrodo paprastas faktas: plačiausiai studijuojama fizikų ir astronomų informacija per pastaruosius 10 metų buvo WMAP pateiktos trys ataskaitos (2003m, 2008m, 2010m. sausio mėn). Zondą nuspręsta „išleist į poilsį“ dėl pagrindinės priežasties - susilpnėjusių energijos akumuliatorių, tačiau tai nereiškia, jog apie WMAP daugiau nieko nebeišgirsime - dar daug zondo surinktos informacijos liko neišanalizuota. Tad kokius atradimus jis jau spėjo padaryti, sužinosime ateityje. Ketvirtoji ataskaita, manoma, turėtų pasirodyti už dviejų metų, kurioje atsispindės kas vyko praėjus 10^-24 sekundės po Didžiojo sprogimo (1 ir 2 dalis).