Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Tris dešimtmečius kosmose praleidęs nebeveikiantis 2290 kilogramų sveriantis palydovas nekontroliuojamai nukrito atgal į Žemę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Daugiau nei 12 metų lėtai kritęs į Žemę, trečiadienį, vasario 21 d., 19 val. 17 min. Lietuvos laiku Europos kosmoso agentūros (EKA) palydovas „ERS-2“ grįžo į Žemės atmosferą ir sudegė virš nuošalaus šiaurinio Ramiojo vandenyno ruožo, maždaug pusiaukelėje tarp Aliaskos ir Havajų, praneša EKA. Pranešimų apie materialinę žalą negauta, neaišku, ar kokios nors nuolaužos išgyveno ugninį kritimą atmosferoje. Nebeveikiantis palydovas, kuris tyrė Žemės klimatą nuo paleidimo 1995 m. iki „išėjimo į pensiją“ 2011 m., yra viena iš šimtų kosminių šiukšlių, kurios šiais metais nukris atgal į Žemę. Pasak EKA, dauguma į Žemės atmosferą grįžtančių kosminių šiukšlių yra mažesnės nei 1 metro skersmens – tačiau net ir tokie dideli objektai kaip „ERS-2“ praktiškai nekelia pavojaus žmonėms ar turtui žemėje. „Rizika, susijusi su palydovų sugrįžimais, yra labai maža“, – vasario 15 d. atnaujintame pranešime rašė EKA pareigūnai. Kadangi didžiąją Žemės paviršiaus dalį dengia vanduo arba ji yra kitaip negyvenama, tikimybė, kad į ją pataikys krintančios kosminės šiukšlės, yra nykstamai maža: maždaug 10 milijonų kartų mažesnė nei metinė rizika, kad į jus trenks žaibas, anksčiau teigė EKA. „ERS-2“ kelionė atgal į Žemę prasidėjo nuo tyčinio išvedimo iš orbitos manevro 2011 m. Neveikiantis palydovas išdegino likusius degalus, kad nusileistų iš ankstesnio 785 km aukščio iki 573 km virš Žemės, taip pasiraukdamas iš veikiančių palydovų kelio ir padidindamas galimybes palikti orbitą. Iš pradžių šis leidimasis vyko lėtai, tačiau šių metų sausį smarkiai pagreitėjo ir palydovas per dieną nusileisdavo daugiau nei 10 km. Savo geriausiais laikais „ERS-2“ buvo pažangiausias kada nors EKA paleistas Žemės stebėjimo palydovas. Jame buvo sumontuoti mūsų planetos stebėjimo jutikliai, todėl mokslininkai gavo svarbių duomenų apie šiltėjantį klimatą. „Jis suteikė mums naujų žinių apie mūsų planetą, atmosferos cheminę sudėtį, vandenynų elgseną ir žmonijos veiklos poveikį mūsų aplinkai – taip atsirado naujos galimybės moksliniams tyrimams ir taikomosioms programoms“, – sakė EKA kosmoso programos „Heritage Space“ vadovas Mirko Albani. EKA palydovas yra tik vienas iš daugelio pastaraisiais metais į laikraščių antraštes patekusių kosminių šiukšlių. Nuo 2020 iki 2022 m. į Žemę nukrito keturios Kinijos „Long March 5B“ raketų pirmosios pakopos (Kinijos kosmoso programos darbinis arkliukas), kurių nuolaužos nukrito ir Dramblio Kaulo Krante, Borneo ir Indijos vandenyne. 2023 m. gruodį dar viena „Long March“ raketos pakopa nukrito netoli gyvenamojo namo Kinijos Guangsi regione. O 2021 ir 2022 m. „SpaceX“ raketų nuolaužos atsitrenkė į fermą Vašingtono valstijoje ir nukrito ant avių fermos Australijoje. Kosmoso agentūros stengiasi stebėti daugiau kaip 30 000 didžiausių kosminių šiukšlių, tačiau daugelis kitų yra tiesiog per mažos. Kosminės šiukšlės kelia problemų ne tik tada, kai nukrenta ant mūsų. Mokslininkai nustatė, kad daugiau kaip 8440 tonų kosminių objektų, skriejančių aplink Žemę, įskaitant neveikiančius palydovus ir panaudotų raketų pakopų gabalus, didesnėje planetos dalyje daugiau kaip 10 proc. padidina bendrą naktinio dangaus šviesumą ir sukuria šviesos taršą, dėl kurios astronomams sunku aptikti tolimus kosminius reiškinius. Šie objektai taip pat kelia grėsmę Tarptautinei kosminei stočiai ir kitiems kosminiams laivams su įgula. Mokslininkai yra pasiūlę keletą būdų sutvarkyti Žemės dangų – pavyzdžiui, surinkti šiukšles tinklais, surinkti jas valdomais robotais arba iš kito erdvėlaivio paleisti 0,8 km ilgio trosą, kuris jas sugriebtų. Parengta pagal „Live Science“.
|