Prieš 4,5 mlrd. metų. Marsas turėjo didesnę gyvybės galimybę nei Žemė

Tačiau naujausių tyrimų duomenimis, tokių pačių molekulių buvo ir Marse, ir jos buvo atneštos prieš 4,5 mlrd. metų.

Be to, planetoje buvo didelės vandens atsargos. Tai reiškia, kad Raudonojoje planetoje taip pat buvo visko, ko reikia gyvybei atsirasti.

Mokslininkų teigimu, sąlygos čia buvo net geresnės nei Žemėje. Tai reiškia, kad gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje paieška turi nemažai šansų būti sėkminga.

Saulės sistemoje yra asteroidų juosta ir keturios uolinės planetos, tarp jų Žemė ir Marsas.

Netrukus po to, kai šios planetos susiformavo, jos buvo smarkiai „daužomos“, kai asteroidų srautas pradėjo tiesiogine prasme smogti į Saulės sistemos vidų.

Šiuo metu mokslininkai tuos asteroidus gali tyrinėti Marso dėka. Deja, mūsų planeta tokios galimybės nesuteikia.

Taip yra dėl to, kad laikui bėgant ant planetos nukritę kosminiai objektai tampa jos plutos dalimi. Tačiau žinoma, kad Žemės plutoje yra daug tektoninių plokščių, kurios juda. Dėl šios priežasties senoviniai meteoritai judėjo giliai į planetos vidų.

Kita vertus, Marso paviršius yra nejudrus, nes jo pluta yra kieta. Tai reiškia, kad senoviniai asteroidai ir meteoritai, atsitrenkę į planetą, tebėra toje pačioje padėtyje ir tose pačiose vietose, kaip ir prieš kelis milijardus metų. Dėl to mokslininkai galėjo išanalizuoti daugiau kaip 20 senovinių Marso meteoritų.

Šiuo tyrimu autoriai norėjo atsakyti į keletą svarbių klausimų apie jų kilmę.

Visų pirma tyrėjus domino, iš kur jie atkeliavo – iš vidinės ar išorinės Saulės sistemos dalies. Be to, buvo svarbu išsiaiškinti, ar asteroiduose ir meteorituose yra organinės medžiagos, iš kurios galėjo atsirasti gyvybė.

Asteroidai į Marsą atnešė medžiagas gyvybės atsiradimui

Ištyrę chromo izotopus, mokslininkai nustatė, kad meteoritai yra anglingi chondritai, kurie į Marsą pateko iš išorinės Saulės sistemos dalies.

Atsižvelgdami į šių asteroidų kiekį Raudonojoje planetoje ir į tai, kad juose yra 10 proc. ledo, mokslininkai padarė išvadą, kad planetoje pakako vandens gyvybei atsirasti.

Dėl asteroidų „daužymo“ Marsas gali būti visiškai padengtas 300 metrų storio vandens sluoksniu.

Beje, mokslininkai neseniai Raudonojoje planetoje aptiko ledo atsargų, kurių pakaktų vandeniui užlieti visą paviršių.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad asteroidai į vidinę Saulės sistemą atnešė organinių molekulių, įskaitant aminorūgštis.

Šios medžiagos yra būtinos RNR ir DNR atsiradimui. Todėl mokslininkai mano, kad jos pasitarnavo kaip žaliavos gyvybei atsirasti.

Be to, tyrimas parodė, kad Marsas per pirmuosius 100 mln. savo evoliucijos metų patyrė galingus asteroidų smūgius.

O juose būta organinių molekulių. Vadinasi, Raudonojoje planetoje buvo visko, ko reikia gyvybei atsirasti. Apie tai mokslininkai praneša žurnale „Science Advances“.

Kaip Marse galėjo atsirasti gyvybė

Mokslininkų teigimu, jauname Marse, kitaip nei Žemėje, buvo idealios sąlygos gyvybei atsirasti.

Net jei mūsų planetoje buvo viskas, ko reikia gyvybei atsirasti, ji patyrė katastrofišką įvykį, nepalikusį jokių galimybių išgyventi seniesiems mikroorganizmams.

Kalbame apie susidūrimą su Tėjos planeta, kuri savo dydžiu buvo panaši į Marsą. Prisiminkime, kad dėl šio įvykio atsirado Mėnulis. Spėjama, kad tai įvyko prieš 4 mlrd. metų. Prisiminkite, kad mūsų planetos amžius yra labai panašus.

Taigi, jei gyvybė atsirado iki susidūrimo su Tėja, po šio įvykio ji turėjo susiformuoti iš naujo. Tačiau Marso istorijoje tokio masto katastrofų nebuvo, kol planeta neprarado magnetinio lauko.