Galaktikų evoliucija
.
(0)
2024-08-28
6
Naujas tyrimas rodo, kad neišvengiamas dviejų didelių galaktikų susidūrimas gali vykti pagal visiškai skirtingą scenarijų.
(0)
2024-03-15
11
Naudodamiesi Jameso Webbo kosminiu teleskopu mokslininkai aptiko galaktiką, kuri jau buvo mirusi, kai Visatai buvo 700 mln. metų. Tai reiškia, kad joje nebeliko dujų ir dulkių naujoms žvaigždėms susikurti. Tačiau pagal teoriją galaktikai tam būtų prireikę milijardų metų. Todėl astronomai bando išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko – nes iki šiol šio reiškinio paaiškinti nepavyksta, rašo „Science Alert“.
(0)
2024-01-31
15
Hablo kosminiu teleskopu buvo užfiksuotas žvaigždžių „tiltas“, jungiantis 2 galaktikas. Taip gali atrodyti Paukščių Takas po milijardų metų.
(0)
2023-12-26
18
Mokslininkų atradimas yra toks neįprastas, kad jie sukūrė jam naują objektų klasę ir tikisi, kad bus galimybė ją geriau ištirti ir sužinoti apie tamsųjį visatos periodą.
(0)
2022-08-18
4
Atrasta „fosilinė“ galaktika gali padėti rasti atsakymus į kai kuriuos klausimus apie visatos istoriją.
(0)
2021-05-09
4
Kai kurios galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės pasižymi beveik periodiškais išsiveržimais, kurių metu šviesis trumpam išauga keletą kartų.
(0)
2020-12-25
5
Aplinkinėje Visatoje esama labai įvairių galaktikų – nuo nykštukinių su vos keliais tūkstančiais žvaigždžių, iki gigantiškų elipsinių, šimtus kartų didesnių už Paukščių Taką. Pastarosios galaktikos paprastai turi daugiau sunkesnių už helį elementų (astronomai juos vadina tiesiog „metalais“), nei jų randama Saulėje, o jų žvaigždės vidutiniškai labai senos. Kaip tiksliai šios galaktikos susiformavo, kaip ir kodėl sustojo jų žvaigždėdara, kol kas neaišku. Atsakyti į klausimą padeda tolimų galaktikų, kurios galėtų būti šiandieninių elipsinių gigančių pirmtakai, stebėjimai.
(0)
2020-12-07
5
Kiekviena galaktika kelis procentus gyvavimo laiko praleidžia aktyvioje būsenoje – tuo metu į jos centrinę supermasyvią juodąją skylę sparčiai krenta dujos, o jų šviesa nustelbia visos galaktikos žvaigždžių spinduliuotę.
(0)
2020-11-27
9
Pastaraisiais metais ėmė aiškėti Paukščių Tako susiliejimų istorija. Mūsų Galaktika, kaip ir kitos, per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą; tiksliau sakant, ji suvalgė ne vieną palydovinę galaktiką. Iki šiol didžiausias žinomas susiliejimas buvo su galaktika, vadinama Gaia-Enceladu, nutikęs maždaug prieš 10 milijardų metų.
(0)
2020-11-20
20
Kaip ir kiekviena galaktika, mūsų Paukščių Takas per gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą. Jų metu Galaktika prarijo mažesnes palydoves, kurių įvairios liekanos kartais dar tebėra matomos. Pavyzdžiui, žvaigždžių cheminės sudėties ir orbitų analizė prieš keletą metų atskleidė reikšmingą susiliejimą prieš 10 milijardų metų; tada praryta galaktika pavadinta Gaja-Enceladu.
(0)
2020-11-05
5
Dauguma tarpžvaigždinių dujų Paukščių Take yra vandenilio atomai. Jie daugiausiai kaupiasi Galaktikos diske bei aplink jį, gaubia šaltesnius molekulinius debesis, sugeria žvaigždžių spinduliuotę bei supernovų sprogimų energiją ir kitaip sąveikauja su žvaigždėmis.
(0)
2020-11-03
3
Kaip ir daugelis diskinių galaktikų, Paukščių Takas turi baldžą – centrinį elipsoido formos žvaigždžių telkinį. Jo kilmė nėra iki galo aiški; pavyzdžiui, nežinia, kada susiformavo dauguma jo žvaigždžių.
(0)
2020-09-04
13
Žmonės įpratę laiką skaičiuoti pagal Žemės judėjimą Saulės atžvilgiu. Ir nors mums bei visai Žemės gyvybei mūsų planetos sukimasis apie savo žvaigždę yra be galo svarbus, vertinant rimtesniu mastu jis yra visiškas niekis, lyginant su tiesiog epinio masto Saulės (ir visos Saulės sistemos) kelione aplink Paukščių tako galaktikos centrą, rašo „Live Science“.
