Kaip Marse galėjo atsirasti gyvybė? Mokslininkų dėmesį patraukė viena organinė molekulė

Formaldehidas yra paprasta organinė molekulė, kurią sudaro du vandenilio bei po vieną anglies ir deguonies atomai; ji dalyvauja daugybėje reakcijų ir veikia kaip aminorūgščių, cukrų ir kitų sudėtingesnių molekulių pradmuo.

Tyrimo autoriai išnagrinėjo formaldehido formavimosi galimybes jauname Marse, pasitelkę vienmatį fotocheminį skaitmeninį modelį. Modelyje padaryta prielaida apie Marso atmosferos sudėtį: pagrindinė sudedamoji dalis – anglies dvideginis, taip pat yra vandenilio ir anglies monoksido. Pastarąsias dujas išmeta ugnikalniai, kurių jauname Marse netrūko.

Gautas rezultatas – veikiami Saulės spindulių, vandenilis ir vandens garai skyla į vandenilio atomus, o anglies dvideginis – į anglies monoksidą, taigi šių dalelių atmosferoje apstu; nuskendę vandenyne, jie jungiasi ir efektyviai formuoja formaldehido molekules, o šios vėliau gali formuoti tiek aminorūgštis, tiek cukrus, tokius, kaip ribozė.

Apskaičiuota molekulių formavimosi sparta gali paaiškinti šiandieninius organinių medžiagų atradimus Marso paviršiuje.

Modelis taip pat prognozuoja specifinį įvairių izotopų – elementų atmainų su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje – santykį molekulėse, kuris priklauso nuo jų formavimosi mechanizmo.

Detalesni Marso paviršiaus mėginių tyrimai suteiks ir šiuos duomenis, taip bus galima patikrinti modelio rezultatus. Taip žengsime dar vieną žingsnį arčiau atsakymo, ar Raudonojoje planetoje kadaise egzistavo gyvybė.

Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.