Marse aptiktas naujas milžiniškas ugnikalnis ir galimi ledo telkiniai

Naujasis objektas pavadintas Noctis ugnikalniu.

Vienas iš labiausiai matomų ir žinomų Marso paviršiaus bruožų yra Marinerio slėniai – milžiniški kanjonai į pietus nuo ekvatoriaus.

Į vakarus nuo slėnių plyti Farsidės provincija, kurioje yra didžiausi Saulės sistemos ugnikalniai, įskaitant garsųjį Olimpo kalną.

Slėnius ir provinciją „jungia“ didžiausias Marse „plyšių“ tinklas, vadinamasis Noctis labirintu.

O dabar paaiškėjo, kad dalis šių plyšių yra milžiniško skydinio ugnikalnio liekanos.

„Praėjusiais metais tyrinėjome vietoves, kuriose radome ledyno liekanų ir staiga supratome, kad atsidūrėme didžiulio ir smarkiai erodavusio ugnikalnio viduje“, – sakė pagrindinis naujojo tyrimo autorius, SETI ir Marso instituto planetologas Pascalis Li.

Komanda rezultatus pristatė Mėnulio ir planetų tyrimų konferencijoje.

Didžiąją Noctis labirinto dalį sudaro taisyklingas kanjonų tinklas, tačiau rytuose, „pereinamajame regione“ į Marinerio slėnius, šie lūžiai įgauna pusmėnulio formą.

Uolienos kyla simetriškomis pusapvalėmis „terasomis“, aiškiai primenančiomis kalderas – vulkaninės kilmės baseinus.

Šiuos lūžius ir iškilimus mokslininkai nagrinėjo automatinių tarpplanetinių stočių MRO ir MGS prietaisų duomenimis.

Tai, kad jis yra sugriuvęs ugnikalnis, rodo ne tik regiono reljefas.

Visur aptinkama palyginti jaunų uolienų. Iš šlaituose esančių uolienų atspindžio galima įžvelgti lavos srautams būdingus pėdsakus.

Regiono plotis siekia 450 km. Pats ugnikalnis tikriausiai buvo maždaug 250 kilometrų skersmens.

Šiandien aukščiausias Noctis ugnikalnio taškas yra apie devynis kilometrus (9028 m), t. y. aukštesnis už bet kurį Žemės kalną.

Pasirodo, tai septintas pagal aukštį Marso ugnikalnis. Palyginimui, Olimpo kalno aukštis yra 21,9 kilometro.

Kitas svarbus ugnikalnio apylinkių bruožas – išsiveržusios uolienos ir požeminių vandens telkinių sąveikos pėdsakai.

Visos jos yra netoli ledyno liekanų, kurias naujojo straipsnio autoriai pernai aptiko pagal lengvas sieros rūgšties druskų nuosėdas.

Šios sulfatų nuosėdos, sudarytos daugiausia iš mineralo jarozito, tikriausiai susidarė, kai ant ledyno viršaus nusėdo pelenų, uolienų nuolaužų ir dujų sluoksnis ir įsibėgėjo cheminės reakcijos.

Be to, po šiuo sluoksniu vis dar gali būti ledo. Esant vandens ir iš ugnikalnio likusiai šilumai, jame kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.

Pasirodo, mokslininkai rado naują sritį, kurioje galima ieškoti „marsietiškų bakterijų“ pėdsakų.

Tačiau teritorija įdomi ir Marso paviršiaus geologinės raidos požiūriu, nes ugnikalnis, nors ir labai senas, bet akivaizdžiai išsiveržė palyginti neseniai.

Gali būti, kad jis netgi tebėra aktyvus. Apskritai netrukus tikriausiai bus parengtas projektas, pagal kurį į Noctis ugnikalnį bus nusiųstas marsaeigis.