Ilgas kelias kalnais, kanjonais ir krateriais... Kiek laiko užtruktų žmogus, kol apeitų visą Marsą

Marsas yra viena patraukliausių planetų žmonijai gyventi. NASA planuoja pirmuosius astronautus ten išsiųsti jau per ateinantį dešimtmetį.

Bet kiekvienas žmogus, nusileidęs Raudonojoje planetoje, greičiausiai galės ištirti tik nedidelę jos paviršiaus dalį. Atsižvelgiant į tai, kad Marse nėra vandenynų ar kitų vandens telkinių, kiek laiko užtruktų astronautas, kol apeitų visą planetą? Apie tai rašo „Space“.

Pasak Džordžo Meisono universiteto (JAV) fizikos ir astronomijos profesoriaus Erdalo Yigito, tokia kelionė užtruks labai ilgai, tačiau kiek – sunku pasakyti. Jei astronautas nuolat keliauja žmogaus ėjimo greičiu, tai bus paprastas skaičiavimas. Tam reikia tik dviejų parametrų: astronauto judėjimo greičio ir atstumo, kurį jis įveiks.

Jei astronautas keliautų palei Marso pusiaują, jam tektų nukeliauti maždaug 21 400 km, kol apeitų visą planetą. Keliaujant per Marso ašigalius šis atstumas sutrumpėtų maždaug 160 km, tačiau dėl labai žemos temperatūros tai būtų sudėtinga.

Yigito teigimu, vidutinis žmogaus ėjimo greitis Žemėje yra apie 5 km/val. Nors Marse gravitacija yra apie 40 % mažesnė nei Žemėje, mokslininkas mano, kad ėjimo greitis nelabai skirsis. Tačiau verta atsižvelgti į tai, kad astronautas su savimi gabens atsargas, pavyzdžiui, maistą, deguonį, vandenį, taip pat vilkės sunkų skafandrą.

Jei astronautas Marso paviršiumi eis 5 km/val. greičiu, tai apeiti visą planetą tokiu būdu prireiks maždaug 4290 valandų. Diena Marse, vadinama solu (sol), trunka apie 24,7 Žemės paros. Todėl be pertraukų apeiti visą Marsą prireiktų maždaug 174 Marso dienų (arba 179 Žemės dienas). Tai yra šiek tiek daugiau nei ketvirtis metų Raudonojoje planetoje, t. y. 668,6 solo (687 Žemės dienos).

Tačiau nenutrūkstama kelionė Marse, kaip ir Žemėje, neįmanoma. Net jei astronautas gali gerti ir valgyti eidamas, jam vis tiek reikia sustojimų pailsėti ir pamiegoti. Jei žmogus miega apie 8 valandas per parą, tai kelionės trukmę pailgins 56 solais. Jei astronautas sustos pailsėti ir įrengs nedidelę stovyklą maždaug 4-5 valandoms, tai kelionės laikas bus dar 30-35 solai.

Anot Yigito, realiausias kelionės trukmės įvertinimas yra apie 265 solai, arba apie 40 % Marso metų. Tačiau šiuose skaičiavimuose neatsižvelgiama į kliūtis, su kuriomis žmogus susidurs Raudonosios planetos paviršiuje. Marsas yra padengtas daugybe kalnų, kai kurie iš jų yra net aukštesni nei Žemėje, gilių kanjonų ir kraterių.

Mokslininkas mano, kad labai mažai tikėtina, kad Marse kas nors leisis į tokią kelionę, bent jau Raudonosios planetos vystymosi istorijos pradžioje. Ir pati kelionė į Marsą yra daug sunkesnė nei skrydis į Mėnulį, kuris yra daug arčiau.

Ir vis dėlto pastaruoju metu idėjos kolonizuoti Marsą vis dažniau pasigirsta ne tik iš mokslininkų lūpų. Pavyzdžiui, „SpaceX“ kompanijos savininkas Elonas Muskas mano, kad Marsą galima ir reikia kolonizuoti, o naujoji raketa „Starship“ padės tai pasiekti.