Astronomai Paukščių Take aptiko dar neregėtą darinį (Video)

„Gama spindulių diapazone mes pastebėjome du burbulus, kurie nusitęsę nuo mūsų galaktikos centro į „šiaurę“ ir „pietus“, - pasakoja vieno iš JAV astrofizikos centrų (Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics in Cambridge) astronomas Dougas Finkbeineris, pirmasis pastebėjęs keistąjį darinį. – Abiejų burbulų skersmuo siekia po 25 tūkst. šviesmečių. Mes kol kas negalime paaiškinti nei paties objekto, nei jo kilmės.“ Objektas dengia kone pusę regimojo dangaus ir driekiasi nuo šiaurės platumose matomo Mergelės žvaigždyno iki pietų platumose matomo Gervės žvaigždyno. Jo amžius gali siekti milijonus metų. Publikaciją apie rastąjį objektą jau priėmė žurnalo The Astrophysical Journal redakcija. D.Finkbeineris su kolegomis gama spindulių burbulus aptiko analizuodamas viešai skelbiamus Fermi LAT teleskopo duomenis. Šis teleskopas yra jautriausias ir aukščiausia rezoliucija pasižymintis gama spindulių spektro detektorius pasaulyje. Kitiems gama spektro dažniu dangų stebintiems astronomams aptikti šio darinio kol kas nėra pavykę dėl gama spindulių fono. Tokį foną sukelia greičiu, artimu šviesos greičiui, skriejančios elementariosios dalelės, susidūrusios su fotonais ar Paukščių Tako galaktikos tarpžvaigždinių dujų telkinių dalelėmis. Teleskopą prižiūrinti mokslininkų komanda kaip tik tobulina prietaiso veikimo galimybes taip, kad būtų galima atrasti daugiau minėto „rūko“ (kitaip vadinamo difuziniu spinduliavimu – diffuse emission) dengiamų gama spindulių objektų. D.Finkbeinerio astronomų komandai pavyko iš teleskopo užregistruotų duomenų eliminuoti gama fono generuojamus trikdžius ir aptikti kolosalaus dydžio „gama-burbulus“. Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kokiu būdu galėjo susiformuoti netoli mūsų galaktikos centro esantis, niekad iki šiol nematytas objektas. Atrasti „burbulai“ skleidžia kur kas intensyvesnę energiją nei visame Paukščių Take matomas gama spindulių fonas. Pranešime pažymima, kad atrastų sferoidų ribos yra labai aiškios. Darinio forma ir spinduliavimo ypatumai leidžia spėti, jog burbulai susiformavo po milžiniško ir sąlygiškai trumpalaikio energijos pliūpsnio. Tiesa, kas galėtų būti tokio pliūpsnio šaltinis, tebėra mįslė. Viena iš galimų hipotezių – dalelių pliūpsnį galėjo paleisti galaktikos centre glūdinti supermasyvioji juodoji skylė. Astronomai daugelyje kitų galaktikų yra stebėję staigių ir trumpalaikių dalelių pliūpsnių, sklindančių iš materijos, kurią siurbia juodosios skylės. Kad neseniai panašūs pliūpsniai būtų įsiplieskę ir Paukščių Tako branduolyje jokių įrodymų nėra. Tiesa, taip galėjo nutikti tolimoje praeityje. Burbulai galėjo susidaryti masinio žvaigždėdaros proceso metu, kai prieš keletą milijonų besiformuojančios jaunos žvaigždės, iš kurių Paukščių Tako šerdyje susiformavo daugybė žvaigždžių spiečių, gimimo metu „nusimetė“ gimtuosius dujų apvalkalus. „Stebėdami kitas galaktikas, mes matome, kokiais neįtikėtinai didžiuliais dujų kiekiais gali atsikratyti žvaigždžių spiečiai, - pasakoja Prinstono universiteto (Nju Džersis, JAV) mokslininkas Davidas Spergelas. – Kad ir koks energijos šaltinis būtų suformavęs šiuos gama burbulus, tas šaltinis gali būti susijęs su daugybe aktualių ir dar neatsakytų nūdienos astrofizikos klausimų.“ Tiesa, užuominų apie atrastų gama burbulų egzistavimą buvo aptikta ir anksčiau. Vokietijos palydovas Roentgen Satelite rentgeno spindulių diapazone netoli mūsų galaktikos branduolio neseniai buvo užfiksavęs kažką panašaus į blankias burbulų ribas.

„Fermi“ teleskopu dangų stebėjusi astronomų komanda šią savaitę paskelbė ir kokybiškiausią nuotrauką, kaip atrodo dangus gama spindulių spektro diapazone. Duomenys šiai fotografijai buvo renkami dvejus metus.

„Teleskopas „Fermi“ visą dangaus skliautą apžvelgia kas tris valandas“ - teigia NASA Fermi projekto mokslininkė Julie McEnery. „Fermi“ teleskopas į orbitą paleistas 2008 m. birželį. Juo astronomams jau yra tekę stebėti gama diapazono novos žybsnį.