Namai, kuriuose gyvena Žemė. Kur iš tikrųjų baigiasi Saulės sistema (Video)

Heliopauzė

Kalbant apie heliopauzę, tai yra heliosferos kraštas, kuriame aktyviai veikia Saulė, skleisdama saulės vėją ir kur egzistuoja mūsų žvaigždės magnetinis laukas. Saulės vėjas, įkrautų dalelių srautas, tampa silpnas heliopauzėje, kur susitinka tarpžvaigždinį vėją.

Reisenfeldo teigimu, dėl to, kad heliopauzės viduje esanti plazma „priklauso“ Saulei, o už jos ribų – kitoms žvaigždėms, kai kurie mokslininkai heliopauzę laiko Saulės sistemos riba.

Browno teigimu, kai erdvėlaiviai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ kirto heliopauzę (atitinkamai 2012 ir 2018 m.), jie aptiko magnetinio lauko ir radiacijos pokyčius. Taigi, jie peržengė Saulės sistemos ribą.

Tačiau heliosfera nėra tobula sfera. Ji labiau panaši į pailgą lašą, nes didžioji dalis tarpžvaigždinės plazmos, patenkančios į Saulės sistemą, patenka į ją tik iš vienos pusės. Dėl to susidaro smūginė banga, kuri atspindi tarpžvaigždinę spinduliuotę. Ši smūginė banga yra maždaug 120 AU atstumu nuo Saulės ir sudaro ilgą uodegą, kuri tęsiasi mažiausiai 350 AU priešinga kryptimi. Todėl naudojant heliopauzę Saulės sistemai apibūdinti, tai prieštarauja kai kurių astronomų idėjoms apie planetų sistemas.

Oorto debesis

Oorto debesis (arba Orto debesis) yra tolimiausia potenciali Saulės sistemos riba, besitęsianti maždaug 100 000 AU nuo Saulės. Astronomai, apibrėžiantys Saulės sistemą kaip viską, kas gravitaciškai susieta su Saule, Oorto debesies kraštą laiko Saulės sistemos riba.

Tačiau kiti astronomai mano, kad Oorto debesis yra tarpžvaigždinėje erdvėje ir net jei jis gravitaciškai susietas su Saule, jis negali būti Saulės sistemos pakraščiu. Taip pat nėra tiksliai žinoma, kur baigiasi Oorto debesis, todėl kai kurių mokslininkų nuomone, jis, kaip ir Kuiperio juosta, negali būti laikomas patikima riba.

Kur yra Saulės sistemos kraštas?

Iš trijų galimų ribų heliopauzė yra ta, kurią dažniausiai naudoja mokslininkai ir NASA, norėdami apibrėžti Saulės sistemos kraštą. Taip yra dėl to, kad ją lengviausia nustatyti, taip pat dėl ​​to, kad magnetinio lauko savybės abiejose jos pusėse labai skiriasi.

Tuo pačiu metu kai kurie astronomai mano, kad Saulės sistema vienu metu turi kelias ribas, todėl ginčai tęsiasi.