Mėnulis
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Tyrimas rodo, kad tolimoje praeityje Saulės sistemos planetų palydovai galėjo turėti žiedus, panašius į Saturno, bet vėliau jie išnyko.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Netrukus po to, kai susiformavo Žemė, į ją atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Vienas iš susidūrimo padarinių – Mėnulis, kuris susiformavo iš Žemės medžiagos, išmestos į orbitą.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Japonų astronomas ką tik įamžino įspūdingą momentą, kaip į Mėnulį tėškiasi kosminis objektas. Susidūrimo metu užfiksuotas ir sprogimo žybsnis.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Keliauti į Mėnulį nėra lengva. Mūsų gamtinis palydovas skrieja aplink Žemę vidutiniškai 384 400 kilometrų atstumu. Taigi, kiek laiko užtrunka pasiekti mūsų artimiausią kaimyną – nuo tos akimirkos, kai pakyla kosminis laivas?
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Didžiausias Mėnulio krateris – apvalus. Mėnulio pietuose, daugiau tolimojoje pusėje, esantis vadinamasis Pietų ašigalio – Aitkeno baseinas (SPA) yra didžiausias patvirtintas krateris Saulės sistemoje. Jis atsirado, kai į jauną Mėnulį prieš 4,33 milijardo metų trenkėsi milžiniškas asteroidas. Koks buvo jo dydis ir smūgio trajektorija?
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai paskelbė pirmąją išsamią analizę apie Mėnulio dirvožemio ir uolienų mėginius, kuriuos Kinija šiais metais atgabeno iš tolimosios Mėnulio pusės, skelbia CNN.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Žemė, kaip žinome, po kieta pluta slepia skystą mantiją ir branduolį (ir dar kietą branduolį pačiame centre). O kaip Mėnulis?
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
2024 m. spalio 17 d. mūsų laukia didžiausias metų supermėnulis. Mėnulis bus neįprastai arti Žemės, todėl atrodys didesnis ir šviesesnis nei įprastai. Kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS), matoma ir Lietuvoje, gali būti papildoma spalio mėnesio superpilnaties atrakcija.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Nuo „Apollo“ misijų laikų žinome, kad Mėnulis yra ypatingai sausas. Astronautų pargabenti grunto mėginiai vandens arba visai neturi, arba turi vos vieną-kitą molekulę.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
COVID-19 Žemėje sukėlė ir tebekelia chaosą. Remiantis nauju tyrimu, jo poveikis neapsiribojo vien mūsų planeta – dėl šios infekcijos paskelbtas karantinas galėjo netiesiogiai paveikti ir Mėnulio paviršių, skelbia „IFLScience“.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Šis atradimas prieštarauja ankstesnėms hipotezėms, kad vandens gausu tik poliariniuose regionuose.