Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Saulėje įvyko dar vienas stiprus žybsnis, kurį lydėjo plazmos išmetimas į kosmosą, tačiau tai nebuvo visiškai sėkmingas išsiveržimas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! NASA „Solar Dynamics“ observatorijos zondas užfiksavo naują Saulės žybsnį M4.8, kuris įvyko pirmadienį, birželio 3 d. Šio įvykio metu prietaisas taip pat stebėjo plazmos čiurkšlės pasirodymą, kuri išsiveržė iš Saulės paviršiaus, tačiau neišlėkė į kosmosą, o „grįžo“ atgal, rašo „Space“. Saulės žybsnio M4.8 metu įvyko stiprus plazmos išsiveržimas arba vainikinės masės išmetimas. Didžiulė Saulės plazmos dalis, kaip matyti NASA aparato užfiksuotame vaizdo įraše, pakyla aukštyn, bet netrukus grįžta atgal. Pasak astrofiziko Ryano Frencho, įvyko nesėkmingas Saulės plazmos išsiveržimas.
Tai, kad šio išsiveržimo plazma grįžo atgal į Saulę, reiškia, kad ji nepataikys į Žemės magnetinį lauką ir jos dalelės nepateks į atmosferą. Jei taip nutiktų, jau birželio 5 ar 6 dieną mūsų planetoje galėjo kilti vidutinė geomagnetinė audra.
Saulės žybsniai yra elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniai, atsirandantys Saulės paviršiuje. Jie klasifikuojami pagal galią ir turi raidžių indeksus.
X klasės žybsniai yra galingiausi, po to seka M klasės žybsniai, kurie yra 10 kartų silpnesni nei X klasės. Toliau seka:
Kiekvienoje žybsnių klasėje skaičiai nuo 1 iki 10 (ir didesni X klasės žybsnių atveju) apibūdina santykinę saulės žybsnio galią.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|