Kodėl žmonės nerado protingų ateivių. Atsakymas yra tiesiai po mūsų kojomis

Žurnale „Scientific Reports“ publikuoto tyrimo autoriai teigia, kad priežastis, kodėl negavome jokio signalo iš protingų ateivių ir apskritai neaptikome nežemiškos gyvybės, yra po mūsų kojomis.

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad Žemė yra labai reta planeta, kurioje vyksta litosferos plokščių judėjimas, o tai prisideda prie gyvybės atsiradimo, rašo „Forbes“.

Garsioji Dreiko lygtis numato, kad mūsų galaktikoje turi būti daug protingų nežemiškų civilizacijų, galinčių su mumis susisiekti. Tačiau naujojo tyrimo autoriai mano, kad šioje lygtyje trūksta tokio svarbaus kintamojo, kaip litosferos plokščių judėjimas planetoje, kurioje įmanoma gyvybė. Mokslininkai taip pat mano, kad būtina atsižvelgti į didelių vandenynų ir žemynų buvimą planetose.

Autoriai apskaičiavo, kad planetų su vandenynais, žemynais ir plokščių judėjimu skaičius yra tik nuo 0,003 % iki 0,2 %. Tai yra, yra labai mažai planetų, kuriose gali atsirasti ne tik gyvybė, bet ir sudėtinga protinga gyvybė, todėl mūsų planetą galima laikyti beveik unikalia.

Žemės litosfera, tai yra viršutinė mūsų planetos dalis, yra padalinta į plokštes, kurios nuolat juda. Tolimoje praeityje šie procesai lėmė kalnų, ugnikalnių ir vandenynų atsiradimą. Taip pat plokščių judėjimas sukuria naujas reljefo formas, kurios lemia naujų klimato ir oro sąlygų formavimąsi. Šie procesai, pasak mokslininkų, išprovokavo maistinių medžiagų patekimą į vandenyną, taip pat sukūrė ir sunaikino gyvų būtybių buveines.

Tai lėmė tai, kad gyvybė Žemėje turėjo vystytis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, todėl atsirado protinga rūšis. Jei plokštės nejuda, tada protingos gyvybės atsiradimo tikimybė yra itin maža, mano autoriai.

Pasak mokslininkų, gyvybė Žemėje atsirado prieš beveik 4 milijardus metų, tačiau sudėtinga gyvybė atsirado tik prieš 600 milijonų metų, kai prasidėjo šiuolaikinis plokščių judėjimo laikotarpis. Tai reiškia, kad šis procesas pradėjo sudėtingos gyvybės evoliuciją. Naujasis tyrimas yra dar vienas garsiojo Fermi paradokso paaiškinimas, leidžiantis manyti, kad jei nežemiška gyvybė egzistuoja, tai kur ji yra ir kodėl ji nerasta.

Autoriai mano, kad mūsų galaktikoje yra labai mažai planetų, palankių protingai gyvybei atsirasti, nes dauguma jų turi tvirtą litosferą. Pavyzdžiui, Marse ir Veneroje, planetose, kurios tam tikromis savybėmis yra panašios į Žemę, plokštės nejuda.