Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Modeliavimo rezultatai apvertė aukštyn kojomis esamas teorijas apie juodųjų skylių akrecinius diskus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Juodosios skylės užima pagrindinę vietą Visatoje. Tai objektai, kurie sugeria medžiagą ir neišleidžia jos atgal. Tas pats pasakytina ir apie šviesos daleles, patekusias į juodąją skylę. Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „The Open Journal of Astrophysics“, autoriai pateikė naujos informacijos apie šiuos paslaptingus objektus. Atlikę kompiuterinį modeliavimą astrofizikai galėjo pažvelgti į juodosios skylės ir jos akrecinio disko* raidą. Jų laukė staigmena, rašo „Earth“. *Akrecinis diskas – diskinis dujų, dulkių ar plazmos srautas aplink bet kurį astronominį objektą, kuriame objekto orbita aplink objekto gravitacinį lauką praranda energiją ir kampinį impulsą, nes lėtai spiraliauja į vidų. Tai gali būti jauna žvaigždė, juodoji bedugnė, baltoji nykštukė arba neutroninė žvaigždė.
Supermasyvios juodosios skylės yra daugumos galaktikų, įskaitant Paukščių Taką, centre ir yra vieninteliai objektai, kurie sugeria medžiagą. Šie objektai savo gravitacija pritraukia dujas ir dulkes ir taip sukuria akrecinį diską, iš kurio medžiaga patenka į juodosios skylės vidų. Dažnai prieš patekdama į juodąją skylę materija pradeda skleisti daug energijos ir šviesos, todėl šie objektai šviečia ryškiau nei bet kas kitas visatoje. Taip atsiranda kvazarai. Tačiau mokslininkai vis dar turi per mažai informacijos apie tai, kas vyksta aplink juodąsias skyles. Todėl mokslininkai naudojo kompiuterinį modeliavimą, kad atskleistų kai kurias juodųjų skylių paslaptis. Modeliavimas padėjo mokslininkams labai išsamiai atkurti juodosios skylės aktyvumą įvairiais mastais.
Astrofizikai sėkmingai sumodeliavo pirmykščių dujų kelionę iš ankstyvosios Visatos, atsekdami jų kelią iki patekimo į supermasyvios juodosios skylės akrecinį diską. Modeliavimo rezultatai apvertė aukštyn kojomis esamas teorijas apie akrecijos diskus. Pasak mokslininkų, teorijos teigia, kad juodųjų skylių akreciniai diskai turėtų būti plokšti kaip blynai. Tačiau nauji stebėjimai kartu su modeliavimu rodo, kad šie diskai iš tikrųjų yra laisvos formos. Juodųjų skylių teorijos teigia, kad šiluminis slėgis yra dominuojanti jėga supermasyvių juodųjų skylių akreciniuose diskuose. Tai yra, šiluminis slėgis neleidžia diskams susispausti veikiant itin stipriai juodosios skylės gravitacijai. Remiantis šiomis teorijomis, magnetiniai laukai šiame procese vaidina nedidelį vaidmenį. Tačiau modeliavimas parodė priešingai. Akrecinių diskų magnetinių laukų slėgis iš tikrųjų yra 10 000 kartų didesnis nei šiluminis dujų slėgis. Paprasčiau tariant, magnetiniai laukai atlieka didžiąją dalį akrecinių diskų darbo, o tai keičia supratimą apie jų struktūrą ir funkcijas. Anot astrofizikų, pasirodo, kad juodųjų skylių akrecicniai diskai beveik visiškai valdomi magnetinių laukų. Šis atradimas yra svarbus naujas juodųjų skylių tyrimo puslapis, mano mokslininkai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|