Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Jei juodoji skylė pasirodytų arčiau, pavyzdžiui, 100 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės arba šiek tiek toliau nuo Plutono orbitos, tai gali pakeisti ir šios nykštukinės planetos, ir Urano ir Neptūno orbitą. Tačiau šiuo atveju Žemė, greičiausiai, daug nenukentėtų. Mūsų planetai pavojingiau jei juodoji skylė pasirodytų tarp Plutono ir Urano orbitų. Tokiu atveju išorines planetas gali pritraukti juodoji skylė, o Žemės orbita pasikeis. Tokiu atveju mūsų planetoje gali keistis metų laikai ir arba įvyks visuotinis ledynmetis, arba temperatūra Žemėje smarkiai pakils. Bet kuriuo atveju tai gali sukelti masinį išnykimą. Dar blogesnės pasekmės Žemės lauktų, jei juodoji skylė bus dar arčiau, šalia Saturno. Gravitacinė juodosios skylės įtaka lems tai, kad Žemė išskris iš Saulės gyvenamosios zonos, o tai reiškia, kad skystas vanduo negalės egzistuoti jos paviršiuje. Jei juodoji skylė pasirodytų dar arčiau, šalia Jupiterio, tada savo gravitacija ji pritrauktų Žemę prie savęs ir mūsų planeta pradės aplink ją suktis. Jei juodoji skylė atsidurtų tarp Marso ir Žemės, mūsų planeta tikrai užvirtų, visi vandenynai išgaruotų, o paviršiuje išsiverštų raudonai įkaitusi magma, kaip ir pačioje planetos istorijos pradžioje. Tokiu atveju visa gyvybė labai greitai išnyks ir mūsų planeta nebebus tinkama gyviems organizmams. Ar turėtume bijoti juodosios skylės?Tačiau visa tai – tik hipotetiniai scenarijai, kurių tikimybė yra labai maža, teigia mokslininkai. Kosmose yra daug mažiau juodųjų skylių nei tie patys asteroidai, kurie turi didesnę galimybę padaryti didelę žalą Žemei. Tikimybė, kad viena iš juodųjų skylių bent kartą praskries pro Saulės sistemą, yra itin maža.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|