„Tikras pragaras.“ Kas būtų, jei sustotų Žemė

Jameso Webbo kosminio teleskopo gauti nauji duomenys atskleidė tolimos egzoplanetos „WASP-39b“ klimato ypatybes.

„WASP-39b“, skirtingai nei Žemė, nekeičia savo padėties, kai skrieja aplink savo žvaigždę. Todėl dalis planetos visada panirusi į tamsą. Dėl to galima manyti, kad tamsioji pusė yra daug vėsesnė nei šviesioji, tačiau pasirodė, jog taip nėra.

Kaip rašo mokslininkai savo straipsnyje, paskelbtame „Nature“ žurnale, Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) gauti duomenys parodė, kad kai dujos kaitinamos toje pusėje, kuri yra atsukta į žvaigždę, susidaro galingi vėjai, kurie siekia tūkstančius kilometrų per valandą ir yra nukreipti į tamsiąją pusę, o iš kitos pusės pučiantys vėjai šaltas dujas stumia į šviesiąją. Dėl to tamsiojoje pusėje temperatūra siekia pragariškus 787 laipsnius Celsijaus, o šviesiojoje – 220 laipsnių vėsiau ir labiau debesuota.

Tyrėjai galėjo surinkti informaciją J. Webbo kosminio teleskopo artimųjų infraraudonųjų spindulių spektrografu, kuris leido palyginti šviesą, praskriejusią per egzoplanetos atmosferą, kai ji judėjo priešais žvaigždę, su žvaigždės skleidžiama šviesa vėliau.

Kol kas neaišku, kiek šie debesys daro įtaką temperatūrai, tačiau JWST komanda tikisi tai išsiaiškinti atlikusi papildomą analizę.

Anksčiau „WASP-39b“ atmosferoje, kuri yra 1,3 karto didesnė už Jupiterį, buvo rasta anglies dioksido, sieros dioksido, vandens garų ir natrio.