Saulės vėjas nuplėšė dalį Žemės magnetinio lauko

Dramatiški Saulės vėjo pokyčiai keičia magnetosferos struktūrą ir dinamiką. Tokių pokyčių pavyzdys leidžia pažvelgti į kitų kosminių kūnų – pavyzdžiui, Jupiterio mėnulių ir išorinių planetų – elgseną.

Mokslininkai pranešė apie precedento neturinčius reto reiškinio, susidariusio per vainiko masės išmetimą (CME), stebėjimus. CME paprastai sklinda greičiau nei Alfvéno greitis, t. y. greitis, kuriuo vibruojančios magnetinio lauko linijos juda per įmagnetintą plazmą ir kuris gali skirtis priklausomai nuo plazmos aplinkos.

2023 m. įvykęs CME sutrikdė įprastą Žemės magnetosferos konfigūraciją maždaug 2 valandoms. Siekdami sužinoti, kas įvyko, mokslininkai išanalizavo NASA Magnetosferos daugialypės skalės misijos (angl. Magnetospheric Multiscale Mission, MMS) metu surinktus duomenis.

2023 m. balandžio 24 d. MMS erdvėlaivis pastebėjo, kad nors Saulės vėjo srauto greitis buvo didelis, Alfvéno greitis stiprios CME metu buvo dar didesnis. Paprastai Saulės vėjas juda greičiau nei Alfvéno greitis. Dėl šios anomalijos Žemės magnetosferos „buferis“ laikinai išnyko, todėl Saulės plazma ir magnetinis laukas tiesiogiai sąveikavo su magnetosfera.

Žemės „vėjo kojinės“ uodegą pakeitė struktūros, vadinamos Alfvéno sparnais, kurios sujungė Žemės magnetosferą su neseniai išsiveržusia Saulės sritimi. Ši jungtis veikė kaip greitkelis, kuriuo tarp magnetosferos ir Saulės buvo gabenama plazma.

Tyrimo autoriai rašo, kad šis unikalus CME įvykis leido naujai suprasti, kaip formuojasi ir vystosi Alfvéno sparnai. Panašus procesas gali vykti ir aplink kitus magnetiniu požiūriu aktyvius Saulės sistemos ir visatos kūnus – o tyrėjų stebėjimai rodo, kad Jupiterio mėnulio Ganimedo pašvaistės taip pat gali susidaryti dėl Alfvéno sparnų.

Autoriai siūlo ateityje ieškoti panašių Alfvéno sparnų pašvaisčių Žemėje.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters“.

Parengta pagal „Live Science“.