„Nuolaužos gali pasiekti Žemę“

Iki 2026 m. spalio mėnesio ESA misija „Hera“, kurios tikslas pabandyti pakeisti asteroidų judėjimo kryptį, atliks išsamų Dimorfo tyrimą po smūgio, kad būtų užtikrinta, jog šis planetų gynybos metodas galėtų būti pakartotas ateityje.

Vis dėlto, nors kinetinis metodas galėtų sėkmingai nukreipti asteroidus, kad jie nekeltų pavojaus Žemei, dėl jo taip pat gali susidaryti nuolaužų, kurios gali pasiekti Žemę ir kitus dangaus kūnus.

Neseniai atliktame tyrime tarptautinė mokslininkų komanda nagrinėjo, kaip šis specialaus susidūrimo su asteroido palydovu bandymas taip pat suteikia galimybę stebėti, kaip šios nuolaužos meteorų pavidalu kada nors gali pasiekti Žemę ir Marsą.

Atlikę keletą dinaminių modeliavimų, jie priėjo prie išvados, kad asteroido nuolaužos gali pasiekti Marsą ir Žemės-Mėnulio sistemą per dešimtmetį.

Tyrėjų grupei vadovavo Milano politechnikos instituto Giluminės astrodinamikos tyrimų ir technologijų (DART) grupės mokslinis bendradarbis daktaras Eloy Peña-Asensio.

Atlikdami tyrimą Pena-Asensio ir jo kolegos rėmėsi duomenimis, gautais iš „Light Italian CubeSat for Imaging of Asteroids“ (LICIACube), kuris lydėjo DART misiją ir buvo kinetinio smūgio bandymo liudininkas.

Šešių „LICIACube“ misijos kubų prietaisai iš arti stebėjo sistemą pirmosiomis minutėmis po įvykio, o Žemės ir kosmoso teleskopai susidūrimo poveikį fiksavo daugelį savaičių.

Šie modeliavimai sekė 3 milijonus dalelių, susidariusių dėl DART misijos smūgio į Dimorfą.

Jų rezultatai parodė, kad kai kurios iš šių nuolaužų Žemę ir Marsą pasieks per dešimtmetį ar ilgiau, priklausomai nuo to, kaip greitai jos keliauja po smūgio.

Pavyzdžiui, mažesniu nei 500 m/s greičiu išmestos dalelės Marsą galėtų pasiekti maždaug per 13 metų, o išmestos didesniu nei 1,5 km/s greičiu (5400 km/h; 3355 mph) – vos per septynerius metus. Tačiau jų modeliavimas parodė, kad greičiausiai praeis iki 30 metų, kol Žemėje bus pastebėtas kokios nors minėtos nuolaužos.

„Tačiau, remiantis ankstyvaisiais stebėjimais, tikimasi, kad šios greitesnės dalelės bus per mažos, kad sukurtų matomus meteorus“, – sakė E.Peña-Asensio.

„Nepaisant to, šiuo metu vykdomos meteorų stebėjimo kampanijos bus labai svarbios nustatant, ar DART sukūrė naują (ir žmogaus sukurtą) meteorų lietų – Dimorfidus. Paskutinį žodį tars ateinančių dešimtmečių meteorų stebėjimo kampanijos.

„Jei šie išmesti Dimorfų fragmentai pasieks Žemę, jie nekels jokio pavojaus. Dėl mažo dydžio ir didelio greičio jie suirs atmosferoje, sukurdami danguje gražią šviesią juostą.“