Devintoji planeta gali pasirodyti visai ne planeta. Sudraskys Žemę per 3 mėn. (Video)

Ekstremalus juodųjų skylių pobūdis pradeda reikštis, kai tas ar kitas objektas priartėja prie įvykių horizonto. Tai sritis aplink juodąją skylę, kurioje objektas turi judėti greičiau nei šviesos greitis, kad išvengtų jos gravitacijos. Ši riba taip pat vadinama negrįžtamumo tašku.

Todėl, kad juodoji skylė taptų pavojinga Žemei, jos gravitacinė trauka turi būti daug stipresnė. Ši maža juodoji skylė turėtų pritraukti visas mūsų Saulės sistemos planetas.

Jei sujungsite stiprią gravitaciją ir chaotišką orbitą, gausime gravitacinį monstrą, kuris vieną po kito prarys Žemės kaimynus. Kai Saulės sistemos planetos ir asteroidai pasieks įvykių horizontą, jie bus suplėšyti į mažas subatomines dalis ir suspausti į vieną itin tankų tašką.

Žemiečiai galės stebėti, kaip išnyksta Neptūnas, Uranas, Saturnas ir Jupiteris. Tada išnyks Marsas, o paskui Žemė.

Artėjant juodajai skylei Žemė pradėtų deformuotis. Tai sukeltų didžiulius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus ir cunamius visoje planetoje.

Jei galėtumėte kažkaip išgyventi visa tai, pabaiga vis tiek būtų arti. Tada viskas Žemėje, įskaitant pačią planetą, bus ištempta – įvyks vadinamoji spagetizacija.

Greičiausiai mirsite dar gerokai anksčiau, nei priartėsite prie įvykių horizonto. Galiausiai Žemė bus įsiurbta į šią mažytę gravitacijos pabaisą, kol iš jos nieko neliks. Galbūt tik nuolaužų pėdsakas primins, kad Žemė apskritai egzistavo.

Bet tai neįvyktų per naktį. 2013 m. mokslininkai stebėjo, kaip juodoji skylė prarijo planetą, maždaug 14–30 kartų masyvesnę nei Jupiterį. Visas procesas nuo pradinio sutrikimo iki visiško sunaikinimo užtruko nuo 2 iki 3 mėnesių.