| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Planuojama ambicinga misija į Jupiterio palydovus
|
(
(
Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei projektas sulauks patvirtinimo, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tyrinėti du Jupiterio palydovus, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA zondas tirtų Europą, o ESA zondas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui. Ledu padengtuose palydovų vandenynuose gali būti aptikta ir nežemiškos gyvybės pėdsakų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! NASA zondas tirs vandenyno storį, gilesnius geologinius sluoksnius, taip pat santykinai ploną Europos išorinį ledo sluoksnį, jo išorinius darinius. Projekto metu bus ieškoma ir tinkamų nusileidimo vietų ateities misijoms. Šis kosminis laivas, kurio kaina, dabartiniais vertinimais, sieks maždaug 3,8 mlrd. JAV dolerių, bus aprūpintas lazeriniu altimetru, pro ledo sluoksnį prasiskverbti gebančiu radaru, infraraudonųjų ir ultravioletinių elektromagnetinių bangų ruožo spektrometrais, plataus bei siauro apžvalgos lauko vaizdo kameromis.
ESA zondas tirs Ganimedo vidinę struktūrą, kuri, kaip manoma, sudaryta iš daug storesnio išorinio ledo sluoksnio, vidinio ledo sluoksnio, poledinio vandenyno, silikatinės mantijos ir metalinio branduolio. Be to, bus tiriamas palydovo magnetinis laukas, kuriuo Ganimedas išsiskiria iš visų Saulės sistemos planetų palydovų. ESA kosminio aparato įranga bus panaši į NASA zondo įrangą: altimetras, spektrometrai, kameros, papildomai bus įdiegti lauko ir dalelių matuokliai. Šio erdvėlaivio apytikslė kaina – 650 mln. eurų. Abu palydovai tyrinės ir kitus Jupiterio palydovus – Ijo bei Kalistą. Per ateinančius keletą mėnesių mokslininkai sudarinės tyrimų strategiją bei lauks projekto patvirtinimo iš įvairių oficialių institucijų. Manoma, kad erdvėlaiviai galėtų būti paleisti maždaug 2020 metais, o Jupiterio palydovus pasiekti maždaug 2026-asiais. | ||||||||
Įdomiausi
Paros
.png)
100
(0)
.jpeg)
Savaitės
Mėnesio
