Bendroji astronomija ir astrofizika
.
(0)
2024-11-09
3
Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.
(0)
2024-11-08
6
Neutroninės žvaigždės yra kai kurių supernovų sprogimų liekanos, kuriose į keliolikos kilometrų spindulio rutulį sutelpa apie dvi Saulės mases medžiagos. Nors jų žinome ne vieną tūkstantį, kol kas dar daug ko apie jas nesuprantame.
(0)
2024-11-07
0
Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.
(0)
2024-11-07
7
Paukščių Tako centre tūno juodoji skylė Šaulio A*. Aplink ją driekiasi įvairios dujų struktūros, žyminčios ten vykstančius energingus procesus – supernovų sprogimus, spartų žvaigždžių formavimąsi, stipraus magnetinio lauko poveikį dujoms ir panašius. Taip pat ten formuojasi daug kosminių spindulių – labai energingų elektringų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų.
(0)
2024-11-07
3
2024 metų rugsėjo pabaigoje mūsų planeta įsigijo dar vieną palydovą, tačiau lapkritį jis amžinai nuskris į gilųjį kosmosą.
(0)
2024-11-04
3
Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.
(0)
2024-11-03
9
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
(0)
2024-10-31
20
Manoma, kad po didžiuliu Olimpo ugnikalniu yra 1500 kilometrų ilgio magminis laukas. Jis pradėjo vis labiau aktyvėti, o tai rodo magmos judėjimą jo viduje. O paskutinis šio milžino išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų – jo padarinių iki galo nežinome.
(0)
2024-10-30
6
Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai – ne graikų ar romėnų mitologijos siužetas, o Saulės sistemos išorinės dalies realybė. Kentaurais vadinami asteroidai, kurių orbitos nešioja juos tarp Jupiterio ir Neptūno. Apie juos žinome netgi mažiau, nei apie tolimesnį Kuiperio žiedą, bet įdomybių nestinga ir čia.
(12)
2024-10-29
32
Mokslininkai nusprendė sugriauti populiariausius mitus apie kosmosą, taip pat apie dangaus kūnus, kurie visiškai nėra tokie, kokius įsivaizdavome.
(0)
2024-10-28
1
Mokslininkai paskelbė, kad maždaug 11 metų trunkančio Saulės aktyvumo ciklo, vadinamo Saulės maksimumu, pikas jau gerokai įsibėgėjo. Nors daugelis ekspertų įtarė, kad taip ir yra, oficialus patvirtinimas iš tiesų stipriai nustebino – nes paprastai mokslininkai tokius pranešimus atideda iki tol, kol šis aktyvusis etapas pradeda mažėti.
(0)
2024-10-28
2
Gyvybės Marse paieškos žadina smalsumą ne vieną dešimtmetį – netgi šimtmetį, jei galvosime ne tik apie mokslinius tyrimus, bet ir apie fantastinius kūrinius. Nors dabar jau gerai žinome, kad Raudonosios planetos paviršius yra labai sausas ir jokios gyvybės aptikti nepavyko, idėjos, kur ji galėtų slypėti, nesibaigia.
(0)
2024-10-27
9
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia.
(0)
2024-10-26
6
Pirmadienį į pusšeštų metų kelionę pakilo naujausias NASA tyrimų zondas „Europa Clipper“.
