Žemė jau turi antrąjį Mėnulį. Ar galima jį pamatyti plika akimi?

Iš tikrųjų tai yra netoli Žemės esantis asteroidas, pavadintas 2024 PT5, kurio skersmuo – maždaug 10 metrų. Prognozuojama, kad šis „minimėnulis“, kurį per neįprastai artimą priartėjimą užklupo Žemės gravitacija, skries aplink mūsų planetą tik 57 dienas. Lapkričio 25 d. asteroidas išsilaisvins iš Žemės gravitacinės įtakos ir vėl pradės skrieti aplink Saulę įprasta orbita, teigiama žurnale „Research Notes of the AAS“.

Nors „antrojo Mėnulio“ idėja gali skambėti siurrealistiškai ir jaudinančiai, 2024 PT5 bus dažniausiai nematomas kelionių palydovas. Mažiausiai 300 000 kartų mažesnis už mūsų nuolatinį Mėnulį, naujasis minimėnulis yra per mažas, kad būtų matomas plika akimi, o kiemo teleskopai ir žvaigždžių stebėjimo žiūronai taip pat nelabai padės.

„Objektas yra per mažas ir per daug neryškus, kad jį būtų galima stebėti įprastais mėgėjiškais teleskopais ir žiūronais, – teigia tyrimo autorius, Madrido Komplutensijos universiteto (Ispanija) profesorius Carlosas de la Fuente Marcosas. – Tačiau objektas yra tipinių teleskopų, kuriuos naudoja profesionalūs astronomai, ryškumo diapazone.“

Tai reiškia, kad vienintelis būdas pamatyti naująjį Žemės „mėnulį“ – sulaukti, kol profesionalios observatorijos mokslininkai paskelbs jo nuotraukas.

Remiantis naujuoju tyrimu, 2024 PT5 greičiausiai yra kilęs iš Ardžunos asteroidų juostos – antrinės asteroidų juostos, kuri yra arti Žemės orbitos. Atsižvelgiant į jo artumą mūsų planetai, tikimasi, kad šis asteroidas 2025 m. sausį dar kartą artimai praskries pro Žemę, o 2055 m. – dar kartą.

Šis autobuso dydžio asteroidas – ne pirmas Žemės minimėnulis. Mūsų planeta per savo gyvavimo laikotarpį tikriausiai prisitraukė milijonus laikinų mėnulių, o pirmasis, kurį pastebėjo žmonės, buvo maždaug 6 m skersmens asteroidas 2006 RH120, kuris Žemės orbitoje išbuvo 18 mėnesių nuo 2006 iki 2007 metų. Netrukus po to kosminė uola 2020 CD3 trejus metus skriejo aplink mūsų planetą, o 2020 m. nutolo.

Beje, kai kurie mokslininkai siūlo šiuos laikinus palydovus naudoti kaip „laiptelius“ būsimoms misijoms, skirtoms asteroidų kasybai ar tyrimams giliau mūsų Saulės sistemoje, rašo „Live Science“.