Saulės blyksniai
.


Saulė jau kurį laiką yra savo aktyvumo viršūnėje – tai vadinama saulės maksimumu. Tačiau ar tikrai mūsų žvaigždė vis dar išlieka aktyviausioje fazėje, ar šis etapas jau praeityje?


Saulės veiklos nenuspėjamumas yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikiniai fizikai, tyrinėjantys mūsų žvaigždę – tačiau čia gali padėti dirbtinis intelektas (DI), rašo „Science Alert“.


Jei taip nutiktų, sutriktų elektros tinklai, radijo ryšys, būtų smarkiai pažeisti palydovai, todėl sutriktų navigacijos sistemos, pavyzdžiui, GPS.


Vainikinės masės išmetimai – arba sprogstamieji plazmos ir magnetinės medžiagos pagreičiai iš Saulės – gali būti pakankamai stiprūs, kad sutrikdytų Žemės magnetosferą.


Magnetiniai reiškiniai Saulėje neapsiriboja dėmėmis, protuberantais, žybsniais ir vainikinės masės išmetimais. Kartais elektringų dalelių – protonų, helio ar sunkesnių jonų – srautai, paleisti iš Saulės paviršiaus, gali įgreitėti iki greičių, artimų šviesos.


Saulėje nuolatos vyksta įvairaus galingumo žybsniai – trumpi energingos spinduliuotės pliūpsniai. Vieni jų yra „sprogūs“ – kartu su žybsniu įvyksta vainikinės masės (plazmos) išmetimas. Kiti yra „uždaryti“ – plazma nėra išmetama.


Saulės aktyvumas iš tiesų didėja, o tai reiškia, kad daugėja dėmių, vainiko skylių ir net saulės žybsnių. Kol kas stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis yra X 2,8 klasės – ir jis yra stipriausias užfiksuotas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., rašo „IFLScience“.


Prieš du dešimtmečius mokslininkai apskaičiavo, jog iš Saulės besiveržiantys plazmos srautai, vadinami vainikinės masės išmetimais, turėtų nušluoti kelyje pasitaikančias tarpplanetines dulkes. Dabar pagaliau šis procesas užfiksuotas realybėje.


Vieną kartą per šimtmetį įvykstanti Saulės audra gali įkaitinti elektros tinklus ir išvesti iš rikiuotės palydovus. Mokslininkai nerimauja, kad tai gali įvykti netrukus, pranešė „Insider“.


Didžiausio energingumo Saulės šviesa yra per ryški. Astronomai aptiko iš Saulės sklindančius gama spindulius, kurie yra energingesni už bet kokius anksčiau matytus spindulius – ir jų yra daugiau, nei gali paaiškinti bet kuris mūsų Saulės modelis.


Astronomai nustatė radijo impulsų serijos kilmę, tačiau vis dar negali išsiaiškinti, kas juos sukėlė.


Mokslininkai nustatė, kad prieš Saulės žybsnius – galingus Saulės spinduliuotės pliūpsnius – dažnai atsiranda savotiškos kibirkštys. Šis atradimas gali padėti geriau prognozuoti Saulės audras, kurios gali sutrikdyti elektros tinklų ir ryšių sistemų veikimą Žemėje.