Nuo kosminių liftų iki skrydžių į žvaigždes. Kosminės technologijos, kurios netrukus taps realybe

2030-ieji. Branduolinė energija Mėnulyje

Diena ir naktis Mėnulyje trunka apie 2 savaites. Tai reiškia, kad tik apie 14 dienų galima gauti Saulės energijos, reikalingos būsimų bazių veikimui Žemės palydove. Todėl reikia nuolatinio energijos šaltinio.

Šiuo metu viso pasaulio kosmoso agentūros kuria branduolinius reaktorius, kurie galėtų aprūpinti astronautus ir Mėnulyje esančią infrastruktūrą branduoline energija.

Jungtinių Valstijų ir Kinijos kosmoso agentūros branduolinius reaktorius Mėnulyje planuoja pastatyti jau artimiausią dešimtmetį, kai turėtų būti sukurtos pirmosios Žemės palydovo bazės.

Spėjama, kad pirmieji branduoliniai reaktoriai Mėnulyje galės pagaminti maždaug 100-300 kilovatų elektros, o tolimesnėje ateityje – ir dešimtis megavatų.

2070–2120-ieji. Tarpžvaigždinės kelionės

Kai kurie mokslininkai mano, kad iki XXI amžiaus pabaigos ar XX amžiaus pradžios žmonės galės paversti tarpžvaigždines keliones realybe. Galbūt tai bus ne pilotuojamos, o robotinės misijos.

Greičiausiam NASA erdvėlaiviui „New Horizons“, prireikė devynerių metų, kad pasiektų Plutoną 34 AU atstumu nuo Saulės. Vienas astronominis vienetas (AU) yra maždaug 150 milijonų km.

Artimiausia mums žvaigždė Kentauro Proksima yra 268 779 AU arba 4,2 šviesmečio atstumu. 84 000 km/val. greičiu lekiančiam „New Horizons“ erdvėlaiviui prireiktų maždaug 80 000 metų, kad pasiektų Kentauro Proksimą.

Todėl mokslininkai ieško būdo, kaip pagreitinti keliones kosmose. Manoma, kad tai galima padaryti pasitelkus branduolinį variklį arba  burę, prie kurios bus pritvirtintas erdvėlaivis ir jį varys galingas lazeris. Šių technologijų pagalba artimiausią žvaigždę galima pasiekti, prognozuojama, per kelis dešimtmečius.