Ar Marse gali egzistuoti gyvybė? „Curiosity“ pateikia įdomių duomenų

Marsaeigis „Curiosity“, tyrinėjantis Geilo kraterį Marse, pateikia naujos informacijos apie tai, kaip pasikeitė planetos klimatas. Mokslininkai naudojo prietaisus marsaeigyje, kad analizuotų karbonatus, kurie yra labai geras praeities klimato sąlygų įrašas. Pasirodo, šie karbonatai susidarė dėl gana audringų klimato procesų, o tai rodo, kad skystas vanduo Marse galėjo egzistuoti tik trumpą laiką.

NASA Davidas Burttas, tyrimo, paskelbto „Proceedings of the National Academy of Sciences“, pagrindinis autorius, paaiškina, kad ištirti mėginiai netinka aplinkai, kuri kažkada galėjo palaikyti išsivysčiusias gyvybės formas. Tačiau tai neatmeta požeminės biosferos ar trumpalaikės gyvybės, kuri egzistavo paviršiuje prieš susidarant karbonatams, galimybės, nors aiškių įrodymų nėra.

Anglies ir deguonies izotopai, sudarę karbonatus, suteikia labai įdomios informacijos apie senovės Marso klimatą. Vandeniui Marse garuojant, lengvesnės šių elementų versijos greičiau „pabėgo“ į atmosferą, o sunkesni izotopai liko mineraluose. Būtent šie sunkesni izotopai randami uolienose, kurias „Curiosity“ dabar tiria.

Mokslininkai pasiūlė du pagrindinius karbonato susidarymo Geilo krateryje mechanizmus. Pirmajame daroma prielaida, kad jie susiformavo dėl kelių klimato kaitos ciklų – nuo drėgno iki sauso. Antrasis mechanizmas yra susijęs su karbonatų susidarymu labai sūriame vandenyje, įstrigusiame po ledu, o tai reikštų, kad didžioji dalis vandens buvo nepasiekiama ledo pavidalu, o vanduo, kuris liko skystas, buvo labai sūrus ir nepasiekiamas gyviems organizmams.

Sunkiųjų izotopų Marse kiekis yra daug didesnis nei mums žinomas Žemėje, o tai rodo, kad garavimo procesai Raudonojoje planetoje buvo daug intensyvesni. Mokslininkai mano, kad susiformuotų šie izotopai, vienu metu turi egzistuoti sausi ir drėgni ciklai, taip pat itin šaltos, sūrios sąlygos.

Tyrime buvo naudojami pažangūs „Curiosity“ instrumentai: SAM (Sample Analysis at Mars) ir TLS (Tunable Laser Spectrometer). Tai leido pirmiausia pašildyti mėginius iki beveik 900 °C temperatūros, o tada analizuoti kaitinimo metu išsiskiriančias dujas. Taip buvo ištirta mineralų, suteikiančių informacijos apie senovės Marso klimatą, cheminė sudėtis.

Klimato kintamumas, atskleistas atliekant karbonatų analizę, rodo, kad planetoje kažkada galėjo būti laikotarpių, palankesnių skysto vandens egzistavimui. Nepaisant to, šios sąlygos tikriausiai buvo per daug dinamiškos, kad ilgai išlaikytų gyvybę, kokią mes ją žinome Žemėje.