| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Atrastos ta pačia orbita aplink žvaigždę skriejančios dvi planetos?
|
(
(
Pirmąsyk kosminių tyrimų istorijoje astronomams pavyko aptikti viena orbita aplink savąją žvaigždę skriejančias išsyk dvi planetas. Hipotetinėje Mėnulio kilmės teorijoje iškeliama versija, jog Žemės palydovas atsirado po to, kai į Žemę įsirėžė Marso planetos dydžio kūnas. Tačiau pastebėti ta pačia orbita besisukančių planetų žmonijai Visatoje iki šio atradimo dar nėra tekę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vienoje orbitoje skriejančios planetos teleskopu „Kepler“ buvo atrastos keturių planetų sistemoje KOI-730. Šias planetas kaip tik skiria būtinas 60 laipsnių kampinis atstumas. Aplink Saulės tipo žvaigždę abi planetos apsisuka per 9,8 paros. Atradimas aprašytas žurnale "Astrophysical Journal". Neatmetama galimybė, jog toks fenomenas įmanomas jaunų žvaigždžių planetinėse sistemose, kur aplink neseniai įsižiebusią žvaigždę dar tik formuojasi planetos. Kiekvienos planetos orbitoje aplink žvaigždę yra dvi vietos, kuriose saugiai galėtų skrieti kitas stambus kūnas. Tokios vietos dar vadinamos Lagranžo taškais. Jie yra 60 laipsnių priešais ir 60 laipsnių už planetos, besisukančios aplink savąją saulę. Orbitoje aplink Jupiterį kaip tik taip yra išsidėstę vadinamieji Trojėnai (arba Trojos asteroidai), kurie yra susikaupę aplink Lagranžo taškus L 4 ir L 5. Astronomijoje "Trojan" reiškia nykštukinę planetą ar gamtinį palydovą, kuris skrieja apie planetą jos orbitoje, viename iš dviejų stabilių Lagranžo taškų, L 4 ir L 5, kurie yra 60 laipsnių kampu nuo planetos. Trojos asteroidų vėliau buvo rasta ir Marso bei Neptūno orbitose. Po Saulės sistemos susiformavimo praėjus 50 mln. metų, natūralus Žemės palydovas Mėnulis galėjo atsirasti iš skeveldrų, kosmose pažirusių susidūrus Žemei ir hipotetiniam Marso dydžio kūnui, pavadinimu Tėja (Theia). Jei tai tiesa, Tėja į Žemę rėžtis turėjo sąlyginai nedideliu greičiu. Prinstono universiteto mokslininkai Ričardas Gotas (Richard Gott) ir Edvardas Belbrunas (Edward Belbruno) teigia, kad toks susidūrimas įmanomas tik tuo atveju, jei Tėja kadaise susiformavo viename iš Lagranžo taškų. Naujausias atradimas KOI-730 sistemoje byloja, kad tokia kosminė situacija yra įmanoma.
Kas žino, galbūt ta pačia orbita skriejančios atrastosios planetos kada nors susidurs ir aplink vieną ims suktis „naujagimis“ mėnulis. Tačiau artimiausiu metu to pamatyti tikrai nepavyks: kompiuterinio modeliavimo rezultatai rodo, kad planetos ta pačia orbita suksis mažiausiai 2,22 mln. metų. Tiesa, po šios naujienos paskelbimo praėjus keletui dienų, kovo 5 d. tyrimui vadovavęs Džekas Lisaueris (Jack Lissauer) pareiškė, jog tolesni intriguojančios planetų sistemos šviesos poslinkio stebėjimai atvėrė duris naujoms interpretacijoms. „Viena iš planečių-kandidačių skrieja dvigubai ilgesniu periodu, nei buvo nustatyta pirmąsyk, - atskleidžia Dž.Lisaueris. – Mes manome, kad tai gali būti naujas ankstesniojo mūsų atradimo paaiškinimas, reiškiantis, jog planetos iš tiesų gali skrieti skirtingomis orbitomis. Tačiau ir to patvirtinti kol kas negalime. Tad KOI-730 sistemą stebėsime ir toliau.“ | ||||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
