Kur kompaso rodyklė rodys kosmose? „Viskas prikauso nuo to, kur esate“

Mūsų planetoje kompasas naudojamas kaip navigacijos įrankis, kuris šimtus metų leido žmonijai sėkmingai rasti teisingą kelią judant tarp skirtingų Žemės kampelių. Šiais laikais žmonės sėkmingai pradėjo tyrinėti kosmosą. Bet ar šis įrankis naudingas už Žemės ribų ir kur bus nukreipta jo rodyklė? Apie tai rašo „Live Science“.

Pasak Jaredo Espley iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro, kompasas kosmose matuos skirtingus dalykus, priklausomai nuo to, kur žmogus yra. Techniškai kompasas vis tiek veiks kosmose, bet nebūtinai nurodys kelią atgal į Žemę. Vietoj to, kompaso rodyklė bus nukreipta į bet kurio magnetinio lauko šiaurinį ašigalį, kuris yra stipriausias, palyginti su kompaso buvimo vieta.

Žemėje kompasas reaguoja į mūsų planetos magnetinį lauką ir visada krypsta į šiaurę (magnetinę, ne geografinę). Pasaulinį Žemės magnetinį lauką sukuria elektros srovės, kurios praeina per nuolat besisukančios metalinės mūsų planetos šerdies išlydytą dalį. Žemė yra vienintelė uolėta planeta, turinti stiprų magnetinį lauką Saulės sistemoje.

Žemės magnetinis laukas driekiasi 37 000 km atstumu į Saulę atsuktoje pusėje ir 370 000 km atstumu kitoje planetos pusėje. Regionas aplink planetą, kurį veikia pasaulinis magnetinis laukas, vadinamas magnetosfera. Anot Espley, jei astronautas norėtų grįžti į Žemę naudodamas kompasą, jis turėtų būti magnetosferos viduje. Bet tai nebūtinai įvyks.

Būdamas už Žemės magnetosferos ribų, pavyzdžiui, Mėnulio ar Marso paviršiuje, kuriuose nėra stipraus magnetinio lauko, kompasas gali užfiksuoti silpnus magnetinio lauko, esančio šių pasaulių plutoje, signalus. Tiesą sakant, kompaso rodyklė kosminėje erdvėje greičiausiai rodys į Jupiterį, kurio magnetosfera yra didžiulė, 21 milijono km ligio.

Jei astronautas atsidurs gilioje kosminėje erdvėje, kur nėra didelių planetų magnetosferų įtakos, kompasas dažniausiai matuos silpną saulės vėjo magnetinį lauką. Šis vėjas sukuria didžiausią Saulės sistemos magnetosferą – Saulės magnetosferą, vadinamą heliosfera. Jis driekiasi 3 kartus toliau nei Plutonas (vidutinis atstumas nuo Saulės yra 5,5 mlrd. km).

Tuo pačiu metu Saulės magnetinis laukas yra chaotiškas, o šiaurinis ir pietinis poliai nuolat keičiasi vietomis.

Anot Espley, tradicinis kompasas iš tikrųjų yra gana nenaudingas kaip navigacijos įrankis kosminėje erdvėje. Jis nebūtinai bus nukreiptas į Žemės magnetinį lauką, o tik į tą magnetinį lauką, kuris toje vietoje yra stipriausias.