1 000 000 Marse. Musko planas gali baigtis masinėmis mirtimis. Kokia priežastis

„SpaceX“ savininkas Elonas Muskas jau seniai žadėjo paversti žmoniją tarpplanetine rūšimi, sukurdamas nuolatinę gyvenvietę Marse. Naudodamas milžinišką raketą „Starship“, kurią sukūrė jo įmonė, milijardierius iki 2050 metų nori iš Žemės į Raudonąją planetą perkelti 1 mln. žmonių. Tačiau šis ambicingas ir rizikingas planas nuo pat pradžių gali būti pasmerktas, rašo „Futurism“.

Biologė ir rašytoja Kelly Weinersmith yra knygos „A City on Mars: Can We Settle Space, Should We Settle Space, and Have We Really Thought This Through?“ apie gyvenimą Marse autorė, kurioje ji išsamiai tyrinėja, ar įmanoma šioje planetoje sukurti nuolatinę koloniją ir su kokiais pavojais susidurs žmonija.

Mokslininkė mano, kad Marsas iš tikrųjų yra labai bloga vieta būsimam žmonių apsigyvenimui. Pastangos perkelti 1 milijoną žmonių į Raudonąją planetą gali virsti itin brangia epiško masto humanitarine nelaime.

Weinersmith teigimu, vis dar yra per mažai duomenų apie tai, su kokiais pavojais žmonės susidurs Marse ir ar jiems pavyks ten išgyventi ilgai. Jei planas sukurti miestą Raudonojoje planetoje bus įgyvendintas artimiausiu metu, tai gali virsti katastrofa.

Weinersmith mano, kad Marso gyventojų skaičius jokiu būdu negali būti padidintas iki milijono žmonių, kad neįvyktų katastrofiškų įvykių. Mokslininkės tyrimas rodo, kad moterys, greičiausiai, negalės susilaukti vaikų Marse, o tuo pačiu, veikiant labai pavojingoms sąlygoms, yra didelė daugumos naujakurių mirties nuo vėžio tikimybė.

Norint sukurti nuolatinę koloniją Marse, reikia ilgalaikio pasiruošimo kelias kartas, o tai galiausiai gali lemti klestintį miestą, kuriame žmonės gali išgyventi, sako Weinersmith.

Mokslininkė mano, kad Marsas trumpuoju laikotarpiu gali būti gera vieta gyventi nedaugeliui žmonių, kurie ten atliks didelio masto tyrimus. Weinersmith teigia, kad žmonės greičiausiai artimiausiu metu nusileis Marse, tačiau trumpalaikių misijų metu jie Raudonojoje planetoje praleis tik nedaug laiko.

Mokslininkė viena iš pagrindinių kliūčių ilgam žmogaus gyvenimui Marse laiko labai pavojingą kosminę spinduliuotę, galinčią rimtai pakenkti žmonių sveikatai, ir mažą gravitaciją, kuri yra 60 % mažesnė nei Žemės.

Weinersmith sako, kad dar reikia išspręsti daugybę problemų, kol Marsą apgyvendinsime didžiuliu skaičiumi žmonių. Taip pat kyla problemų dėl technologijos, kurią reikia sukurti, kad būtų palaikoma stabili gyvenvietė Marse. Ir neturėtume pamiršti, kad planas kolonizuoti Raudonąją planetą gali pasirodyti labai brangus.

Marso atmosfera beveik vien iš anglies dioksido, tai yra, ten nėra kuo kvėpuoti. Tuo pačiu metu atmosfera yra labai reta ir neapsaugo nuo kenksmingos kosminės ir saulės spinduliuotės. Radiacijos lygis Marse yra daug didesnis nei Žemėje dėl to, kad planetoje nėra visuotinio magnetinio lauko ir jis negali užbolkuoti žmonėms pavojingų saulės dalelių prasiskverbimo. Marse skysto vandens paviršiuje nėra, ten labai šalta, o visa planeta – didžiulė dykuma.