„Mes patys esame ateiviai...“ Keistos teorijos, kodėl neradome nežemiškos gyvybės

Ateiviai negalėjo pakankamai greitai vystytis ir išnyko

Visatoje gali būti labai daug planetų, tinkamų gyventi, tačiau nėra garantijos, kad visos jos išliks pakankamai ilgai, kad atsirastų gyvybė ir, svarbiausia, ji vystytųsi.

Tai reiškia, kad potencialūs ateiviai turi tik kelis šimtus milijonų metų, kol jų planeta pasikeis. Bet kurioje uolėtoje planetoje, mokslininkų manymu, periodiškai pasitaiko ekstremalaus atšalimo ir didelio karščio periodai, todėl ateiviai galėjo tiesiog nespėti pasiekti reikiamo išsivystymo lygio kosminėms kelionėms ir išnykti dėl kitos planetos klimato katastrofos.

Tamsioji energija skiria mus ir ateivius

Kaip dabar žinome, Visata nuolat plečiasi. Lėtai, bet užtikrintai galaktikos tolsta viena nuo kitos. Ir visa tai vyksta tamsiosios energijos dėka. Mokslininkai mano, kad per kelis trilijonus metų tamsioji energija ištemps Visatą tiek, kad žemiečiai galės matyti tik artimiausių galaktikų šviesą.

Todėl gali būti, kad Visatos plėtimasis neleidžia aptikti nežemiškų būtybių, kurios nuolat nuo mūsų tolsta ir neturi galimybės įveikti per didelių atstumų.

Mes esame ateiviai

Kitas keistas paaiškinimas, kodėl mes neradome ateivių, yra tai, kad mes patys esame ateiviai. Panspermijos hipotezė sako, kad didžioji dalis gyvybės, kuri šiandien egzistuoja Žemėje, atsirado ne mūsų planetoje, o atkeliavo su asteroidais, atnešančiais bakterijas iš kitų pasaulių.

Kai kurie šios teorijos šalininkai teigia, kad žmonės išsivystė iš būtybių, atvykusių iš kitų mūsų galaktikos dalių.

Tačiau kol kas to įrodymų nėra. Šios teorijos priešininkai teigia, kad jei kitoje netoliese esančioje planetoje išsivystė žmogaus DNR nešančios bakterijos, kodėl niekur, išskyrus Žemę, neaptikome žmonijos pėdsakų? Bet net jei tai tiesa, kur yra visi kiti ateiviai, jei jie egzistuoja?