Aptikti kataklizmų pėdsakai. „Gali turėti katastrofiškų pasekmių civilizacijai“

Mokslininkai pastaruoju metu atkreipia dėmesį į reikšmingą Saulės aktyvumą. To ženklai yra ryškios šiaurės pašvaistės, kurios šiemet jau ne kartą užfiksuotos Lietuvos platumose.

Be šio atmosferos reiškinio, silpnos magnetinės audros gali sukelti problemų elektronikai, o ekstremalesniais atvejais, kai saulės aktyvumas ypač didelis, gali sukelti visuotinius elektros tinklų gedimus ir išjungti palydovus visame pasaulyje.

Mokslininkai mūsų planetoje aptiko 6 nepaprastų magnetinių audrų pėdsakų, kurios buvo pavadintos „Mijake įvykiais“ japonų mokslininko Fusa Mijake (Fusa Miyake) vardu.

2011 metais jis kartu su kolegomis atkreipė dėmesį į staigų radioaktyviosios anglies izotopo ¹⁴C kiekio padidėjimą, užfiksuotą japoninės kriptomerijos (Cryptomeria japonica) rievėse, kurios datuoajmos 774–775 m. (mūsų eros). Anglies kiekis buvo 20 kartų didesnis nei įprasta. Tada mokslininkai negalėjo paaiškinti šio reiškinio.

Netrukus po to toks pat ¹⁴C kiekio šuolis, datuojamas tup pačiu metu, buvo rastas ąžuole iš Vokietijos, maumedyje iš Jamalo (Sibiras), pušyne iš Kalifornijos ir medžiuose iš kelių kitų pasaulio regionų.

Padidėjusi radioaktyviosios anglies koncentracija Žemės atmosferoje, taip pat buvo rasta Grenlandijos ir Antarktidos ledo mėginiuose.

Vėliau fizikai padarė prielaidą, kad tokio intensyvumo šuolį 774 m. galima paaiškinti Saulės pliūpsniu. Tik jis turėjo būti stipresnis už visus tuos, kurie įvyko per tūkstantmetį.

Per pastaruosius 14 500 metų įvyko šeši „Mijake įvykiai“. Be 774–775 metų, itin galingas Saulės pliūpsnis įvyko 993–994 metais. Tyrėjai taip pat aptiko panašių įvykių, datuojamų 660, 5259, 7176 m. pr. Kr., pėdsakų.

Ankstyviausias „Mijake įvykio“ pėdsakas datuojamas 12 450 m. pr. Kr. Jis buvo aptiktas tiriant iš dalies suakmenėjusią medieną, rastą Prancūzijos Alpėse.

Neseniai mokslininkams pavyko patikslinti „Mijake įvykio“, įvykusio 660 m. pr. Kr. datą – 664-663 m. pr. Kr. Tikėtina, kad Asirijos kronikose užfiksuota šiaurės pašvaistė nurodo būtent šį įvykį.

Siekdama tiksliau nustatyti datą, tarptautinė mokslininkų grupė išanalizavo medienos pavyzdžius iš keturių vietų: Bavarijos (ąžuolo), Japonijos (Japonijos kriptomerijos), Jamalo ir Altajaus (Sibiro maumedžio).

Mokslininkai pažymi, kad jie negali nustatyti „Mijake įvykių“ modelio ir negali iš anksto numatyti tokios galingos audros. Jei tai įvyktų šiandien, tai sukeltų tikrą kataklizmą telekomunikacijų įrenginiams Žemėje.