„Didysis filtras“. Kodėl neradome protingų ateivių. „Galbūt mes vieninteliai išgyvenę...“

Dar 1950 m. fizikas Enrico Fermi susimąstė, kur yra visi ateiviai, ir nuo tada jo klausimas – jei egzistuoja nežemiškos civilizacijos, kodėl mes jų neradome, tapo žinomas kaip Fermio paradoksas.

Iš tiesų, jei gyvybė atsirado čia, Žemėje, o Visata yra linkusi dalykų nekurti tik vieną kartą, tada kitose Visatos dalyse turi atsirasti kita gyvybė. Tiesą sakant, visas kosmosas turėtų būti užpildytas pažangiomis nežemiškomis civilizacijomis.

Hipotezė, pavadinta „Didysis filtras“ (Great Filter), paaiškina, kodėl neradome visų šių protingų gyvybės formų, rašo „Space“.

Net jei atsižvelgsime į tai, kad potencialūs ateiviai turi problemų su technologijų plėtra, gyvenimo trukme, o jiems vystytis gali užkirsti kelią įvairios nelaimės, tai vis tiek nepaaiškina, kodėl žmonės bent jau mūsų galaktikoje neatrado pažangios protingos gyvybės.

Paukščių Takas egzistuoja daugiau nei 13 milijardų metų, o tai yra daugiau nei pakankamai, kad nežemiškos civilizacijos apgyvendintų mūsų galaktiką. Žmonės turėtų stebėti įvairius technologinius artefaktus, bet jų nėra.

Hipotezę, pavadintą „Didžiuoju filtru“, 1996 metais pasiūlė mokslininkas Robinas Hansonas. Hipotezės esmė ta, kad ne visos civilizacijos Visatoje pasiekia tokį technologinio išsivystymo lygį, kad galėtų pradėti skrydžius į kosmosą. Todėl protingos nežemiškos civilizacijos mūsų galaktikoje neišplito. Tai yra, yra tam tikras filtras, kuris neleidžia bet kuriai protingai civilizacijai pasiekti labai aukštą vystymosi stadiją.

Žmonija dabar žengia didesnio kosmoso tyrinėjimo keliu, todėl mintis, kad kažkoks filtras gali mums sutrukdyti tai padaryti, yra šiek tiek bauginanti. Problema ta, kad nėra tiksliai žinoma, kada ir kur filtras iš tikrųjų atsiranda.

Hansonas pasiūlė 9 skirtingus etapus, kurių gyvybei reikia, kad pakiltų iš žemesnės lygos į aukštesnę lygą: tinkama žvaigždžių sistema, dauginimosi molekulės, prokariotų gyvybė, eukariotinė gyvybė, lytinis dauginimasis, daugialąstelinis gyvenimas, tam tikra neapibrėžta intelekto kategorija, pažangi civilizacija su kolonizacijos potencialas ir galiausiai, kai visos dalys yra savo vietose, gyvybė pasklis po galaktiką.

Remiantis tuo, ką dabar mokslininkai žino apie Visatą, gyvybės ingredientai yra neįtikėtinai plačiai paplitę visoje erdvėje, todėl mažai tikėtina, kad ten yra filtras. Kalbant apie paprastos gyvybės atsiradimą, turime tik vieną pavyzdį, bet žinome, kad kai tik Žemėje atsirado sąlygos gyvybei, ji atsirado. Tai rodo, kad gyvenimas gali būti labiau paplitęs, nei mes manome.

Kalbant apie intelekto atsiradimą, žinome, kad mūsų protingos rūšys gyvybės Žemėje istorijoje pasirodė tik vieną kartą ir kad tai padaryti prireikė milijardų metų. Tai reiškia, kad protinga gyvybė gali būti labai reta. Todėl galbūt filtras yra protingų būtybių atsiradimo sudėtingumas.

Bet jei protinga gyvybė yra plačiai paplitusi Visatoje, yra daug priežasčių nerimauti. Tai reiškia, kad protingos rūšys gali lengvai atsirasti planetoje, tačiau kažkas neleidžia joms tapti tarpžvaigždinėmis galaktikos rūšimis. Galbūt reikalas yra tas, kad milžiniški asteroidai sunaikino protingą gyvybę planetose, o galbūt bet kuri protinga rūšis sunaikina save. Faktas yra tas, kad bet kuri rūšis, galinti keliauti į kosmosą, turi turėti galimybę naudoti milžiniškus energijos kiekius. Ir ši energija gali būti panaudota civilizacijai sunaikinti, kol ji gali kolonizuoti kitus pasaulius.

Bet galbūt galaktikos kolonizavimas yra sudėtingesnis, nei mes manome, arba tai tiesiog nėra prasminga ir žmonės tiesiog to dar nesuvokė. Kalbant apie žmoniją, mes galime būti viena iš nedaugelio rūšių, kurios perėjo filtrą ir išgyveno.