Saulės sistema galėjo būti kitokia... „Ją pakeitė invazija iš Visatos“

Dabartinės Saulės sistemos planetų orbitos sukelia tam tikrų prieštaravimų tarp mokslininkų. Nors jos yra gerai ištirtos, planetų orbitos evoliucionavo ir pasikeitė nuo Saulės sistemos susidarymo prieš daugiau nei 4,5 milijardo metų.

Šiuo metu vienas iš pagrindinių paaiškinimų, kodėl planetos turi tokias orbitas ir yra skirtingais atstumais nuo Saulės, yra planetų migracija dėl gravitacinės sąveikos tarp jų ankstyvosiose jų egzistavimo stadijose.

Tai reiškia, kad planetos buvo kitose orbitose, o tada pajudėjo arba arčiau Saulės, arba toliau nuo mūsų žvaigždės.

Naujojo tyrimo autoriai padarė išvadą, kad iš tikrųjų tokio planetų išsidėstymo priežastis yra planetos, kurios masė 2–50 kartų didesnė už Jupiterio masę, invazija į Saulės sistemą. Tyrimas buvo paskelbtas išankstinių spausdinimų serveryje arXiv, rašo „ScienceAlert“.

Planetų orbitų evoliucija yra sudėtingas procesas. Manoma, kad Saulės sistemos planetos susidarė iš dujų ir dulkių disko, besisukančio aplink jaunąją Saulę. Dėl kampinio momento medžiaga susiformavo į plokštumą, todėl orbitos apskritos ir toje pačioje plokštumoje.

Taip pat buvo gravitacinė sąveika tarp planetų ir jas paveikė Saulės gravitacija. Visi šie procesai turėjo įtakos planetų orbitų formos ir jų pokrypio susidarymui. Tačiau kai kurios protoplanetos, tai yra ateities planetų užuomazgos, amžiams paliko Saulės sistemą.

Naujojo tyrimo autoriai mano, kad tokia protoplaneta ar susiformavusi planeta, tačiau išstumta iš kitos žvaigždžių sistemos, prieš milijardus metų įsiveržė į Saulės sistemą ir sukėlė pokyčius bent jau dujinių milžinų planetų orbitose.

Mokslininkai ištyrė Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno orbitas ir mano, kad dabartinės teorijos negali paaiškinti stebimų duomenų. Tyrimo autoriai mano, kad šių planetų orbitų pasikeitimo priežastis yra protoplanetos arba planetos, kurios masė buvo 2-50 kartų didesnė nei Jupiterio, invazija į Saulės sistemą.

Šis objektas, skriejęs maždaug 20 AU atstumu nuo Saulės (20 kartų didesnis nei atstumas tarp Žemės ir mūsų žvaigždės), gali paaiškinti stebėjimą.

Skaičiavimai parodė, kad yra 1 iš 100 tikimybė, kad tarpžvaigždinis svečias galėjo sukurti planetų, kurias matome šiandien, orbitas. Ir šios galimybės yra daug didesnės nei kitų teorijų. Naudodami modeliavimus ir apytiksles tarpžvaigždinio svečio savybių vertes, mokslininkai padarė išvadą, kad ši teorija iki šiol yra labiausiai tikėtina.