Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
„Kepler“ teleskopu pastebėtas žvaigždžių trejetas nustebino mokslininkus, mat jis neskleidžia kitoms žvaigždėms būdingų garsų. Yra žinoma, kad daugelis žvaigždžių viduje gaudžia, o „Kepler“ fiksuoja šio gaudesio sukeliamus išskiriamos šviesos pokyčius. Tačiau astronomai žurnale „Science“ teigia, kad jų pastebėta raudonoji milžinė HD181068, aplink kurią skrieja dvi mažesnės raudonosios nykštukės, yra neįprastai tyli, praneša BBC. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Mokslas apie žvaigždėse sukuriamus garsus vadinamas asteroseismologija. Atskirame straipsnyje pateikiami duomenys apie daugiau kaip 500 žvaigždžių, kurių giluminius gaudesius išmatavo „Kepler“. Dėl žvaigždėse vykstančio konvekcijos reiškinio, medžiagos masės kyla aukštyn nuo branduolio – taip sukuriamos stiprios slėgio bangos, kurios, iš esmės, yra ne kas kita, o labai žemo dažnio garso bangos. Kai dujos suspaudžiamos ir išretinamos, dėl temperatūros pokyčių pasikeičia ir žvaigždžių išskiriama šviesa. Garsai žvaigždžių gelmėse ir jų pateikiamos užuominos apie žvaigždės sandarą pastebimos pagal mažus pokyčius „šviesos kreivėje“, kuriuos užfiksuoja tokie teleskopai kaip „Kepler“. Tačiau HD181068 – neįprastas atvejis. Visų pirma dėl to, kad tai – „triguba užtemimų sistema“. Žiūrint iš „Kepler“ taško, dvi mažesnės žvaigždės, skriedamos viena aplink kitą, praskrenda viena pro kitą, o tuomet praskrenda priešais raudonąją milžinę. Tai, kas vyksta šioje sistemoje, galima nustatyti išmatavus mažyčius šviesos, kurią užstoja kiekviena žvaigždė, kiekius. Tai – ne pirmoji „Kepler“ aptinka tokio pobūdžio sistema. Pirmą tokią (KOI 126) teleskopas aptiko vasarį. Tačiau raudonosios milžinės tylumas apstulbino tyrimą atlikusią Alizą Derekas iš Eotvoso universiteto Vengrijoje. „Ši raudonoji milžinė turėtų pulsuoti. Žinome, kad visose raudonosiose milžinėse vyksta vibracijos – žvaigždės paviršiuje turėtų būti bangų, atsispindinčių šviesos kreivėje. Galime apskaičiuoti šių vibracijų periodą, tačiau šioje raudonojoje milžinėje jo nematyti“, – „BBC News“ teigė ji. Manoma, kad tarp trijų žvaigždžių veikiančios gravitacinės jėgos slopina vibracijas HD181068 paviršiuje. Mat dvi mažesnės žvaigždės apskrieja viena kita per 0,9 dienos, o manomas raudonosios žvaigždės vibracijų periodas – beveik dvigubai trumpesnis. Gali būti, kad dvinarė pora kaip tik reikiamu metu trukteli žvaigždės paviršių ir sustabdo vibracijas. Teksaso universiteto astronomas Mike`as Montgomery aiškino, kad čia gali veikti ir kita jėga. „Kai dvinarinėje ar trinarinėje žvaigždžių sistemoje viena iš žvaigždžių išdegina visą vandenilį ir tampa raudonąja milžine, jei ji yra pakankamai arti, ji gali pradėti permesti dalį savo medžiagos kitai žvaigždei“, – aiškino jis. „Tai – tik šalutiniais faktais paremtas įrodymas, tačiau galbūt jos vidinė struktūra nėra tokia, kokia būtų, jei tai būtų pavienė žvaigždė ir galbūt tai kažkaip veikia jos gebėjimą pulsuoti“, – pridūrė astronomas. Manoma, kad „Kepler“ netrukus gali aptikti ir daugiau tokių sistemų pavyzdžių. „Tokie dalykai nėra tokie reti, kaip galvojate. Greičiausiai aptiksime daugiau tokių sistemų ir po poros metų galėsime jas tiksliai apibūdinti“, – mano M. Montgomery. |