Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tiesą sakant, Mėnulis nėra toks šaltas, kaip gali atrodyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Atrodo, kad Mėnulis yra labai šaltas objektas, besisukantis aplink Žemę. Žinoma, Mėnulyje gyvybės nėra, bet iš tikrųjų nėra taip šalta, bent jau ne visą laiką. Kaip ir Žemėje, Mėnulio paviršiaus temperatūra skiriasi priklausomai nuo to, ar jis gauna Saulės spindulių. Tiesą sakant, temperatūros svyravimai Mėnulyje gali būti labai dideli, rašo „Live Science“. Pasak Mičigano universiteto (JAV) astronomo Johno Monnierio, Mėnulyje stebimi itin staigūs temperatūros pokyčiai. Temperatūra Mėnulio paviršiuje vidutiniškai gali svyruoti nuo minus 100 laipsnių Celsijaus iki daugiau nei 100 laipsnių Celsijaus su pliuso ženklu. Palyginimui, vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje yra apie 15 laipsnių Celsijaus. Tuo pačiu metu mūsų planetoje temperatūra svyruoja nuo minus 89 laipsnių Celsijaus iki plius 57 laipsnių Celsijaus. Žemė ir Mėnulis yra maždaug vienodu atstumu nuo Saulės, t. y. 150 milijonų km. Tačiau jų temperatūra skiriasi dėl tam tikrų veiksnių. Mūsų planetoje yra atmosfera, kuri padeda palaikyti vidutinę temperatūrą ir neleidžia Saulės šviesai per daug įkaitinti Žemės. Tačiau Mėnulis neturi atmosferos, todėl jame gali būti labai karšta. Žemėje taip pat yra vandenynų, kurie dieną sugeria Saulės šilumą, o naktį ją lėtai išspinduliuoja. Mėnulis dieną stipriai įšyla, o naktį stipriai atšąla. Diena ir naktis Mėnulyje trunka apie dvi savaites, todėl Žemės palydovo paviršius ilgiau įkaista ir vėsta. Tačiau Mėnulio temperatūra įvairiose vietose skiriasi. Pavyzdžiui, prie Mėnulio pusiaujo dieną temperatūra gali siekti 120 laipsnių šilumos, o naktį nukristi iki minus 130 laipsnių. Mėnulis yra antrasis pasaulis Saulės sistemoje po Merkurijaus, patiriantis tokius drastiškus temperatūros pokyčius. Jei būtumėte viename iš Mėnulio ašigalių, pamatytumėte, kad Saulė šiose vietose beveik niekada nepakyla ir nenusileidžia. Saulė visada yra apie 1,5 laipsnio aukščiau arba žemiau horizonto. Dėl šios priežasties ties ašigaliais susidaro ilgi šešėliai. Todėl kai kurie krateriai ant Mėnulio ašigalių visada yra šešėlyje. Pasak Monnierio, kai kuriose Mėnulio ašigalių krateriuose, kurie yra susidarę dėl praeities ugnikalnių veiklos, buvo pastebėta vidutinė temperatūra, atitinkanti maždaug 17 laipsnių Celsijaus. Tai reiškia, kad ten galima pastatyti bazę nuolatiniam žmogaus buvimui Mėnulyje. Tačiau temperatūra daugelyje Mėnulio kraterių šalia ašigalių, kur Saulės šviesa niekada nepasiekia, yra itin šalta. Kai kurie mokslininkai mano, kad šiose vietose temperatūra gali būti žemiausia Saulės sistemoje. Turimi duomenys rodo, kad temperatūra šiuose krateriuose yra apie minus 248 laipsnius Celsijaus, tačiau ten greičiausiai daug šalčiau. Monnierio teigimu, Mėnulio temperatūros svyravimų supratimas yra labai svarbus būsimam ilgalaikiam žmogaus buvimui Žemės palydove, taip pat tolesniems tyrimams. Būtina sukurti įrangą, kuri atlaikytų ekstremalius temperatūros pokyčius.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|