Tikslas – Kentauro Proksima. Naujas tarpžvaigždinis zondas. Ar tai įmanoma?

Kai žiūrime į dangų, matome skirtingas žvaigždes. Šiuo metu nėra technologijų, kurios leistų erdvėlaiviams keliauti į kitas planetų sistemas. Tai labai sudėtinga užduotis, tačiau grupė mokslininkų tiki, kad ateityje tai pavyks padaryti ir bus sukurtas tarpžvaigždinis zondas, kuris paliks  Saulės sistemą.

Pradėkime nuo to, kad yra du kosminiai zondai, kurie jau spėjo palikti Saulės sistemą, o tiksliau – įprastas jos ribas. Tai NASA „Voyager 1 ir 2“ , kurie į kosmosą buvo paleisti beveik prieš pusę amžiaus. Pirmasis iš jų tai padarė 2012 m., kai įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę. Po kelerių metų tą patį padarė ir jo brolis dvynys.

Tačiau su „Voyager“ yra problemų. Tai pasenusios mašinos, paremtos dešimtmečių senumo technologijomis. Be to, jiems pamažu baigiasi degalai ir dėl to po kurio laiko jie nustos siųsti vertingus duomenis į Žemę. Galbūt vieną dieną, dreifuojant per erdvę, jiems pavyks pasiekti kitos žvaigždės sistemą, bet kaip žmonės mes niekada apie tai nesužinosime.

Mokslininkai galvoja, kaip planuotai pasiekti kitą planetų sistemą. Arčiausiai Žemės esanti žvaigždė (neskaitant Saulės) yra Kentauro Proksima, esanti daugiau nei už 4 šviesmečių arba maždaug 40 trilijonų kilometrų. Būtent šį objektą mokslininkai pasirinko būsimos kosminės kelionės tikslu.

Tyrimą atlieka „Breakthrough Starshot“ ir „Tau Zero Foundation“ grupės. Jos orientuojasi į specialios spinduliu paremtos varomosios sistemos kūrimą, kuri leistų zondui pasiekti kitą žvaigždę. Tokiais sprendimais aprūpintas tarpžvaigždinis zondas galėtų bandyti įveikti didžiulį atstumą.

Mokslininkai, be kita ko, tiria reliatyvistinius elektronų pluoštus, kurie leistų zondą „stumti“ link tolimo taikinio. Pavyzdžiui, „Breakthrough Starshot“ daugiausia dėmesio skiria mažytei struktūrai su milžiniškais saulės sparnais, kurie leistų zondui keliauti šviesos pluoštu. Tačiau čia yra mokslinių problemų. Mažytis erdvėlaivis negalės surinkti daug vertingų duomenų.

Todėl tarpžvaigždinio zondo atveju atsižvelgiama ir į kitas struktūras. Kur kas didesni, matmenys panašūs į minėtus „Voyager“, tačiau su daug daugiau instrumentų ir naujų technologijų.

Kentauro Proksima yra artimiausia mums svetima žvaigždė, tačiau priešingai nei atrodo, mus nuo jos skiria didžiulis atstumas. Tai yra apie 277 000 astronominiai vienetai (AU), o vienas iš jų yra 150 milijonų km (vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės).

Viena iš „Breakthrough Starshot“ idėjų yra specialios burės, stumiamos lazerio spinduliais, naudojimas. Problema ta, kad tai leis spindulį naudoti tik apie 0,1 AU atstumu.

Teoriniai skaičiavimai rodo, kad tarpžvaigždinis zondas galėtų pasiekti apie 10 %šviesos greitį. Tai leistų pasiekti Kentauro Proksimą per kiek daugiau nei 40 metų.

Tačiau pats projektas vis dar svarstomas ir mokslininkai susiduria su daugybe iššūkių. Kas žino, gal vieną dieną tai tikrai pavyks, bet tikrai ne per ateinančius kelerius metus.