Nieko bendro su Žeme. Kas nutiktų astronautui mirus kosmose

Kai žmogus miršta, visi paprastai supranta, kas vyksta su jo kūnu. Bet ką daryti, jei žmogus miršta kosmose?

NASA turi planų, jei kosmose žūtų astronautas, rašo „IFL Science“. Buvęs Tarptautinės kosminės stoties vadas Chrisas Hadfieldas sakė, kad kosmoso agentūra netgi atlieka „mirties modeliavimus“ su astronautais, kad ištirtų šiuos scenarijus.

„Jei kas nors žūtų TKS, pirmiausia įneščiau jį į oro šliuzą. Tikriausiai laikysiu skafandre; jame dėl slėgio kūnai greičiau suyra, o mes nenorime supuvusios mėsos ar dujų kvapo, tai nehigieniška, todėl laikytume jį skafandre kur nors šaltai stotyje“, – sakė jis.

„Galutinį sprendimą dėl palaikų sunaikinimo priims TKS programų biuras, atsakingas už galutinį sunaikinimo būdo nustatymą. Netekus įgulos nario TKS, pasirinkimo galimybės bus apribotos palaikų grąžinimu, išmetimu į šalinimo trajektoriją arba destruktyviam patekimui į atmosferą“, – sakoma NASA instrukcijose.

Jei įgula bus perdavusi NASA pageidavimus, jų mirties atveju į šiuos pageidavimus bus atsižvelgta. Tačiau ilgesnėms misijoms, pavyzdžiui, į Marsą, gali prireikti kitų sprendimų.

Teoriškai žuvusio kosmonauto kūnas galėtų būti išmestas į kosmosą, tačiau tai prieštarautų JT susitarimui dėl kosminių šiukšlių susidarymo prevencijos, be to, jaudinantį atsisveikinimą galėtų paversti tarptautiniu incidentu.

NASA tyrimų grupė siūlo kitą alternatyvą: pritvirtinti žuvusio astronauto kūną maiše prie roboto rankos erdvėlaivio išorėje. Tada jis sustings, manipuliatorius ims 15 minučių purtyti maišelį, o trapus kūnas pavirs mažais gabalėliais. Orlaidė leis vandeniui išgaruoti iš maišo, liks apie 25 kg likučių, kuriuos vėliau bus galima nugabenti atgal į Žemę.

Jei astronautas mirs Mėnulyje – šiuo atveju vyks diskusijos tarp astronautų misijos metu ir komandos Žemėje bei paties astronauto pageidavimų. Publikacijoje pažymima, kad NASA labai rūpinasi, kad neužterštų kitų Saulės sistemos kūnų, todėl, jei įgula kūno nepasiveš namo, agentūra pageidauja, jog palaikai būtų kremuojami, kad būtų sunaikinti visi žemiškieji mikrobai.

Jei tai neįmanoma – pavyzdžiui, kažkas nutiko visai įgulai – žmonės gali būti palaidoti arba jų kūnai palikti Mėnulio paviršiuje.

„Jei liksite Mėnulio paviršiuje, nesuirsite taip, kaip čia, Žemėje. Jei dieną Mėnulyje mirsite, jūsų viduje esančios bakterijos pradės įprastą jūsų kūno irimo procesą, su sąlyga, kad jūsų skafandras vis dar laikys hermetiškumą, tačiau tai truks neilgai ir nebus labai efektyvu, nes vėliau jūsų kūne esantis vanduo greitai išgaruos beveik vakuuminėje aplinkoje. Kai ateis Mėnulio naktis, kūnas sušals, o bakterijų veikla bus visiškai sustabdyta, jei jos dar nesustojo. Kadangi bakterijos negali padėti jūsų kūnui suirti, jūsų minkštieji audiniai išliks saugūs ir jūs pradėsite virsti Mėnulio mumija“, – rašo „IFL Science“.

Be Žemės atmosferos ir magnetosferos apsaugos kūnas toliau iris nuo radiacijos. Tačiau tai užtruks labai ilgai – yra tikimybė, kad kaulai bus rasti po dešimčių milijonų metų ateityje.

Žmogaus organizmą paveiks ir temperatūros svyravimai Mėnulyje nuo ​​127°C dieną iki -173°C naktį. Tai gali sulaužyti kūną, nes jis nuolat tirptų ir užšąltų.

Jei kūnas būtų palaidotas Mėnulyje, jis būtų apsaugotas nuo radiacijos, bet būtų veikiamas nuolatinės šaltos temperatūros, dėl kurios mumifikuoti palaikai ilgą laiką tikriausiai liktų nepažeisti.