| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
„Tai pirmas kartas kai matome kažką panašaus.“ Surado „ateivių pasaulį“
|
(
(
Dvigubai didesnė už Žemę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) buvo naudojamas visiškai naujai svetimai planetai aptikti: tai vandeningas, tolimas „garų pasaulis“, kurį sudaro beveik vien karšto vandens garai. Kaip išsamiai aprašyta naujame tyrime, paskelbtame „The Astrophysical Journal Letters“, planeta, pavadinta GJ 9827, yra dvigubai didesnė už Žemę ir yra maždaug už 100 šviesmečių. Kaip teigiama pranešime spaudai, mokslininkai jau seniai teoriškai numatė tokią karštą, garų planetą. Tačiau iki šiol tokia planeta nebuvo patvirtinta stebėjimų duomenimis, todėl tai yra jaudinantis atradimas ieškant gyventi tinkamų planetų už Saulės sistemos ribų. „Dabar mes pagaliau žinome, iš ko iš tikrųjų yra sudaryti šie paslaptingi pasauliai, kurių dydžiai yra tarp Žemės ir Neptūno, ir kurių pavyzdžio savo Saulės sistemoje neturime“, – sakė tyrimo bendraautorius Ryanas MacDonaldas, NASA Sagano draugijos bendradarbis ir Mičigano universiteto astrofizikas. „Tai yra esminis įrodymas“, – pridūrė jis, „siekiant aptikti atmosferą gyvenamosiose egzoplanetose ateinančiais metais.“ GJ 9827 toks reikšminga yra ne tik dėl jos keistos, garus primenančios atmosferos, bet ir dėl molekulių, iš kurių ji susideda, svorio. Remiantis tyrimu, beveik visos tokio dydžio egzoplanetos, kurias atrado mokslininkai, buvo sudarytos iš lengvesnių molekulių, tokių kaip vandenilis ir helis. Stebėdami GJ 9827, mokslininkai sugebėjo panaudoti spektroskopijos metodą, kad nustatytų, ar jos atmosferos molekulės yra sunkesnės, panašios kaip Žemės. Taigi, nors ši garinga planeta tikrai nepajėgs palaikyti gyvybės, kokią mes ją žinome, ji gali padėti mums ieškant kitų gyventi tinkamų planetų. „GJ 9827 d yra pirmoji planeta, kurioje aptinkame atmosferą, kurioje gausu sunkiųjų molekulių, tokių kaip Saulės sistemos planetose“, – sakoma tyrimo vadovės ir Monrealio universiteto astrofizikės Caroline Piaulet-Ghorayeb pranešime.
Šis atradimas yra naujausias iš begalinio žavingų, žaidimą keičiančių stebėjimų srauto, kurį teikia Webbo teleskopas ir jo galinga infraraudonųjų spindulių akis.
„Pirmą kartą matome kažką panašaus“, – pranešime sakė Viskonsino-Madisono universiteto astronomijos doktorantas Eshanas Raulis, kitas tyrimo bendraautoris. „Mes specialiai ieškojome vandens pasaulių, nes buvo iškelta hipotezė, kad jie gali egzistuoti.“
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||||||||
Įdomiausi
63
(0)
.png)
.jpg)
