„Ji gali būti šalia mūsų...“ Paslaptingoji bozono žvaigždė. Kas tai?

Jei aksionai egzistuoja, vadinasi, jos puikiai tinka tamsiosios materijos vaidmeniui, nes jų turėtų būti daug, o su įprasta medžiaga jie sąveikauja labai retai, jei išvis. Tačiau yra ir kitų aksionų savybių.

Šios dalelės, anot fizikų, yra labai lengvos. Jų masė turėtų būti trilijonus kartų mažesnė nei lengviausios Visatos dalelės – neutrino. Todėl aksionų kvantinės bangos prigimtis turėtų pasireikšti makroskopiniu mastu. Nors su kiekviena dalele taip pat yra susijusi banga, paprastai apie tai negalvojama, nebent kalbame apie subatomines kvantines sistemas. Tačiau aksionai gali paskleisti savo bangos ilgį visoje galaktikoje.

Fizikai taip pat mano, kad aksionai yra bozonai. Tai yra dalelių tipas, kuris gali būti toje pačioje kvantinėje būsenoje. Tai yra, jie gali tilpti tiek, kiek nori kompaktiškame tūryje. Tokiu būdu bozonai yra panašūs į fotonus, tačiau skiriasi nuo kitų dalelių, pavyzdžiui, elektronų, kurie kompaktiškame tūryje gali sutalpinti tik tam tikrą skaičių.

Šios dvi aksionų savybės reiškia, kad jie labai gerai suspaudžiami iki neįtikėtinai didelio tankio, traukiamos jų pačių gravitacijos. Mokslininkai mano, kad jie gali sukurti savotišką žvaigždę. Tačiau ši žvaigždė visiškai nematoma, nes neskleidžia šviesos ir su niekuo nesąveikauja.

Tokios žvaigždės vadinamos bozoninėmis, aksioninėmis ir tamsiosiomis žvaigždėmis. Manoma, kad jos gali būti įprastos žvaigždės dydžio, bet gali būti ir tokios didžiulės, kad apimtų visą galaktikos šerdį.

Viena vertus, aptikti bozono žvaigždę yra labai sunku, nebent ji būtų Saulės sistemoje, kad aksonus būtų galima aptikti antžeminiais detektoriais.