Didžiulis proveržis kosmoso tyrimuose (Video)

„Shenzhou-19“, skridusio į „Tiangong“, įgula pirmą kartą orbitoje demonstravo dirbtinės fotosintezės technologiją, gaminančią deguonį ir raketų kurui reikalingus komponentus. Šis rezultatas buvo pasiektas prieš pradedant ilgalaikę kosmoso tyrimų programą, įskaitant įgulos nusileidimą Mėnulyje iki 2030 m.

Dirbtinė fotosintezė yra tokia pati kaip tikroji fotosintezė, t. y. kada augalai anglies dioksidą ir vandenį paverčia gliukoze ir deguonimi. Kinijos astronautai naudojo stalčiaus formos aparatą su puslaidininkiniais katalizatoriais, kad vandenį ir anglies dioksidą paverstų deguonimi ir etilenu – medžiaga, kurią galima naudoti raketų kurui.

Sausio 19 d. Kinijos valstybinis televizijos kanalas CCTV transliavo: „Ši technologija imituoja natūralų žaliųjų augalų fotosintezės procesą inžineriniais fiziniais ir cheminiais metodais, naudojant anglies dvideginio išteklius uždarose erdvėse ar nežemiškoje atmosferoje deguonies ir anglies pagrindu gaminamiems degalams“.

„Tikimasi, kad ši technologija suteiks didelę pagalbą žmonėms išgyventi ir tyrinėti kosmose“, – priduriama ataskaitoje.

Bandymai buvo sutelkti į daugybę technologijų, kurios būtų labai svarbios išteklių generavimui ir žmonių išlikimui erdvėje, įskaitant anglies dioksido konversiją kambario temperatūroje, tikslų dujų ir skysčių srautų valdymą mikrogravitacijoje ir aukštą prietaisų jautrumą, reakcijos produktų aptikimui realiuoju laiku. Kinijos kosmoso agentūra (CMSA) teigė, kad ši naujovė greičiausiai taps techniniu pagrindu būsimoms šalies pilotuojamoms giliųjų kosmoso tyrimų misijoms.

Tai ne pirmas kartas, kai kosmose vyksta fotosintezė. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) anksčiau atliko fotosintezės eksperimentus augalų augimui ir mikrogravitacijos veikimui suprasti.

Remiantis Honkonge įsikūrusio žurnalo „South China Morning Post“ (SCMP) pranešimu, ISS gyvybės palaikymas daugiausia priklauso nuo elektrolizės, kuri naudoja energiją iš stoties saulės baterijų, kad padalytų vandenį į vandenilį ir deguonį, kuriuo keleiviai galėtų kvėpuoti. Ataskaitoje, kurioje cituojama Katharina Brinkert, katalizės specialistė iš Brėmeno universiteto Vokietijoje, teigiama, kad procesas yra efektyvus, bet reikalaujantis daug energijos. Tai nebūtų praktiška ilgoms kelionėms į Mėnulį ar Marsą.

Naujoji Kinijos astronautų išbandyta technologija žymiai sumažina energijos sąnaudas, nes efektyviai veikia kambario temperatūroje ir standartiniame oro slėgyje, priešingai nei tradiciniai aukštos temperatūros ir aukšto slėgio anglies dioksido mažinimo metodai. Procesą galima modifikuoti, kad būtų sukurti įvairūs produktai, pvz., skruzdžių rūgštis kaip cukraus sintezės pirmtakas arba metanas ar etilenas varikliams.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pareiškė, kad eksperimentas yra didžiulis proveržis, nes manoma, kad norint sumažinti priklausomybę nuo Žemės išteklių ir pasiekti tarpplanetinių išteklių panaudojimą, reikia naudoti kosmoso išteklius, tokius kaip anglies dioksidas iš Marso atmosferos ar Mėnulio regolitas generuoti kurui ir deguoniui.

Kinijos „Tiangong“ kosminė stotis 2030-aisiais gali atlikti pagrindinį vaidmenį kosmoso tyrinėjimų ir tyrimų srityje, nes Tarptautinė kosminė stotis (TKS) artėja prie savo eksploatavimo pabaigos.

Kinija, bendradarbiaudama su Rusija, taip pat stengiasi įkurti Mėnulio bazę. Tiesą sakant, ji neseniai atskleidė atnaujintus planus dėl ambicingo Mėnulio bazės projekto dviejų etapų plėtros. Pagal planą Kinija būtų atsakinga už objektą, kuris yra Tarptautinės Mėnulio tyrimų stoties (ILRS) projekto dalis, su pirmine Rusijos pagalba.

Mėnulio bazė turėtų būti baigta statyti iki 2035 m., o pirmoje fazėje ji bus netoli Mėnulio Pietų ašigalio. Antrajame etape Mėnulio bazė bus išplėsta į platesnį tinklą, kuris turėtų būti baigtas iki 2050 m. Šiame tinkle bus įrengtos tyrinėjimo stotys Mėnulio paviršiuje, įskaitant pusiaują, tolimąją palydovo pusę ir Pietų ašigalį, su centriniu mazgu Mėnulio orbitoje.

Kinija siekia iki 2050 m. tapti kosmoso lydere. Jos išsamus planas neapsiriboja Mėnulio, Marso ar giliojo kosmoso tyrinėjimais ir apima tokius dalykus kaip kvantinė mechanika, Visatos kilmė, gyvenamosios planetos ir nežemiška gyvybė.

Atsižvelgiant į tai, naudojant kosmoso išteklius Mėnulio ir giluminio kosmoso tyrinėjimų misijoms, Kinija galės tapti savarankiška ir įgyvendins savo kosmoso ambicijas. Naujausia dirbtinė fotosintezė yra vienas žingsnis ta kryptimi.