Atrado naują būdą prognozuoti pavojingas Saulės audras – gali padėti išvengti didelių problemų

Vainikinės masės išmetimų poveikį sunku iš anksto nustatyti. Tačiau mašininio mokymosi algoritmai galbūt galėtų mus įspėti geriau.

Naujame straipsnyje teigiama, kad algoritmai, apmokyti pagal Saulės aktyvumo tendencijas per dešimtmečius, nustatė visus padidėjusio aktyvumo požymius regione, vadinamame AR13664, ir galbūt gali padėti nustatyti būsimus Saulės išsiveržimus.

Vainikinės masės išmetimai (angl. Coronal Mass Ejections, CME) – tai didžiuliai plazmos pliūpsniai, išmetami iš Saulės vainiko į kosmosą dėl Saulės magnetinio lauko sutrikimų. CME dažnai vyksta kartu su Saulės žybsniais.

CME gali judėti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu ir kartais pasiekti Žemę per kelias dienas, jei jų trajektorija yra mūsų kryptimi.

Pasiekę Žemę, jie gali sąveikauti su mūsų magnetosfera ir sukelti geomagnetines audras, galinčias sutrikdyti palydovinį ryšį, GPS sistemas ir elektros tinklus. Be to, jos gali sukurti kvapą gniaužiančias šiaurės ir pietų pašvaistes.

Tiksliai prognozuoti tokio pobūdžio įvykius ir jų poveikį mūsų magnetosferai yra didelis iššūkis, su kuriuo susiduria astronomai.

Tyrime Sabrinos Guastavino iš Genujos universiteto (Italija) vadovaujama astronomų grupė šiam iššūkiui spręsti pritaikė dirbtinį intelektą. Naudodami naująją technologiją jie numatė įvykius, susijusius su 2024 m. gegužės mėn. audra – žybsnius iš regiono, žymimo AR13644, ir CME.

Ši audra išprovokavo intensyvius Saulės įvykius, įskaitant X8,7 klasės žybsnį.

Pasitelkusi dirbtinį intelektą, komanda sugebėjo pritaikyti mašininio mokymosi technologiją didžiuliams anksčiau surinktų duomenų kiekiams analizuoti ir taip atskleisti sudėtingus dėsningumus, kuriuos buvo nelengva pastebėti naudojant įprastus metodus.

2024 m. įvykis buvo puiki ir neįprasta proga išbandyti dirbtinio intelekto galimybes prognozuojant Saulės aktyvumą. Pagrindinis tikslas buvo numatyti Saulės žybsnių atsiradimą, jų kitimą laikui bėgant, taip pat CME susidarymą ir galiausiai numatyti geomagnetines audras čia, Žemėje.

Jie atliko tyrimą su 2024 m. gegužės mėnesio įvykiu ir pasiekė įspūdingus rezultatus: jų straipsnyje teigiama, kad naujasis prognozavimo metodas pasižymėjo „precedento neturinčių tikslumu ir gerokai sumažino neapibrėžtumą, palyginti su tradiciniais metodais“.

Elektros energijos tiekimo tinklo sutrikimai, ryšio ir palydovų problemos gali būti didelė problema, kai CME pasiekia Žemę, todėl mašininio mokymosi dirbtinio intelekto įrankių rinkinio pritaikymas Saulės aktyvumui prognozuoti atrodo kaip įdomi ir reikšminga pažanga, rašo „Science Alert“.