„Labiausiai tikėtina vieta gyvybei užsimegzti.“ Po naujausio tyrimo – išvada dėl Encelado tinkamumo nežemiškai gyvybei

Tikimasi, kad jei ten, giliai po ledu, egzistuoja kokia nors gyvybė, įrodymų apie ją irgi bus galima surinkti tiriant geizerių medžiagą – arba dar tik kylančią fontanais, arba nusėdusią paviršiuje. Visgi tokios viltys gali būti perdėtos: naujame tyrime parodyta, kad Encelado vandenynas greičiausiai yra sluoksniuotas, todėl net jei jame yra gyvybės, jos pėdsakai nebūtinai prasiskverbia į paviršių.

Tyrimo autoriai pasitelkė naujausias ir išsamiausias žinias apie Enceladą bei vandens ir ledo fiziką, ir sukūrė Encelado vandenyno struktūros modelį.

Paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo pasirinktų vandenyno druskingumo, potvyninių jėgų ir palydovo svyravimų orbitoje verčių – aišku, išlaikant tas vertes realistiškose ribose – vandenyne visada susiformuoja horizontalūs sluoksniai. Skirtingos vandens savybės juose trukdo sluoksniams maišytis, panašiai kaip nesimaišo vanduo ir aliejus, supilti į vieną stiklinę.

Tai reiškia, kad vandenyno gelmėse susidarę cheminių reakcijų produktai iki vandenyno viršaus ir ledo plutos pakyla ne greičiau nei per šimtus metų, o gali užtrukti ir šimtus tūkstančių. Tad geizeriais besiveržiantis vanduo toli gražu neatspindi vandenyno dugno savybių.

Būtent dugnas yra labiausiai tikėtina vieta gyvybei užsimegzti, nes ten esama hidroterminių versmių, kurios palaiko aukštą vandens temperatūrą ir gali suteikti energijos metaboliniams procesams. Vienintelė išimtis šiam scenarijui – jei Encelado ledo pluta yra labai nestabili, spartus jos tirpimas ir stingimas gali paskatinti spartesnį maišymąsi.

Šiandieninės žinios apie Enceladą negali vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Šiuo metu tiek NASA, tiek Europos kosmoso agentūra svarsto apie galimą dedikuotą misiją į Enceladą; šie rezultatai padės planuojant tokios misijos detales. Be to, jie padės geriau interpretuoti ir duomenis apie vandeningas egzoplanetas, kai mūsų teleskopai taps pakankamai geri jas tyrinėti nuodugniai.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.