„Bus kaip Tunguskos katastrofa.“ Į Žemę netrukus gali atsitrenkti milžiniškas asteroidas (Video)

Tikimybė, kad asteroidas YR4 2032 metais atsitrenks į Žemę, išaugo iki 3,1 proc. – pranešė NASA.

Naujausiais NASA Žemei artimų objektų tyrimų centro duomenimis, Amerikos kosmoso agentūra pakeitė pradinį asteroido YR4 atsitrenkimo į Žemę tikimybės įvertinimą – nuo ​​1,2 proc. iki 3,1 proc., arba 1 iš 32. 

Mokslo populiarintojas, kanalo „Z głowy w gwiazdach“ autorius Karolis Wójcickis interviu metu tikina, kad net jei taip nutiktų, mūsų planeta tai išgyventų.

„NASA patvirtino, kad kilusi 3,1 proc. asteroido atsitrenkimo į Žemę tikimybė. Tikėtina, kad jis pralėks pro mus –  tai tikrai skamba geriau ir ramiau. Jei pagalvotume apie tai, kad šis asteroidas gali atsitrenkti į mus, prisiminkime ir tai, jog apie 71 proc. mūsų planetos paviršių sudaro jūros ir vandenynai, o 57 proc. mūsų planetos teritorijos yra visiškai negyvenamos. Gyvenamose vietovėse tik 1,1–3 proc. plotą užima miestai“, – aiškina Karolis Wójcickis.

Jis aiškina, kad jei asteroidas atsitrenktų į Žemę, plotas, panašus į, pavyzdžiui, 300 000 gyventojų turintį miestą, būtų sunaikintas.

„Tai nėra objektas, galintis kelti grėsmę visai civilizacijai ar gyvybei Žemėje. Tai net nėra asterodas, kuris po pataikymo gali sukelti katastrofiškų, pasaulinių pasekmių. Tokį amerikiečiai vadina „miesto naikintoju“. Smūgio rizika yra labai maža“, – aiškina Karolis Wójcickis.

Tai taip pat primenama, kad asteroidas YR4 yra objektas, panašus į tą, kuris į Žemę atsitrenkė 1908 metais Sibire – tuomet susidūrėme su Tunguskos katastrofa. Tada atmosferoje sprogęs objektas išguldė medžius kelių šimtų kvadratinių kilometrų plote – asteroidas YR4 tikriausiai yra tokio masto objektas. 

Mokslo populiarintojas priduria, kad šis objektas dar labai toli nuo Žemės, todėl stebėjimai nelabai prisideda prie tikslios jo trajektorijos nustatymo. K. Wójcickis teigia, kad tik 2028 metais YR4 vėl bus gana arti Žemės, o tai leis detaliau į jį pažvelgti ir tiksliai nustatyti jo orbitą. „Ir tada tikriausiai ši galimybė nukris iki nulio – lygiai taip pat, kaip buvo kitų tokių įvykių atveju. Tačiau iki tol iš tikrųjų galime šiek tiek sunerimti ir turėtume jį stebėti“, – komentuoja Karolis Wójcickis.

Kaip aiškina ekspertas, NASA planuoja, kad „miesto naikintojas“ bus ištirtas dabartiniu moderniausiu kosminiu teleskopu jau šių metų kovą.

„Mokslininkai nusprendė, kad vertėtų kelias valandas stebėti šį objektą ir tam nukreipti James Webbo teleskopą būtent į jį, siekiant gauti iš orbitos tokius itin tikslius stebėjimus. Tikriausiai tada sužinosime šiek tiek daugiau, bet vis tiek gali būti, kad tai nepanaikins įvykio rizikos. Bet kas žino, kaip susiklostys jo skrydis 2028 metais, o tada būsime 100 proc. tikri, kas mūsų laukia“, – tikina ekspertas.

Naujausiais NASA Žemei artimų objektų tyrimų centro duomenimis, Amerikos kosmoso agentūra pakeitė pradinį asteroido YR4 atsitrenkimo į Žemę tikimybės įvertinimą – nuo ​​1,2 proc. iki 3,1 proc., arba 1 iš 32. Taip pat paskelbta numatoma įvykio data – 2032 metų gruodžio 22 d.

Asteroidas sudomino ne tik fizikus ir astronomus, bet ir kai kuriuos valstybių vadovus. Pavyzdys yra Kinija, sukūrusi „planetinės gynybos“ komandą, kad atremtų asteroido, galinčio atsitrenkti į Žemę 2032 m., grėsmę, praneša „South China Morning Post“.

„Kinija kažką panašaus padarė, bet tokia organizacija jau veikia Vakarų pasaulyje. Tai NASA valdomas tarptautinis perspėjimo apie asteroidus tinklas, kuris analizuoja galimas grėsmes ir seka asteroidus. Tokio JT veikiančio organo valdymo komiteto narys yra lenkas Michałas Żołnowskis. Michałas yra astronomijos observatorijų tinklo, esančio keliuose žemynuose, bendrasavininkis ir šioje įmonėje atstovauja mažų observatorijų operatorius visame pasaulyje, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį stebint ir atrandant tokius objektus“, – komentuoja Karolis Wójcickis.

Tarptautinis perspėjimo apie asteroidus tinklas buvo įkurtas 2013 m., remiantis Jungtinių Tautų rekomendacija, ir daugiausia dėmesio skiria ankstyvam pavojingų objektų aptikimui bei bendruomenių ir vyriausybių perspėjimui, jei padidėtų galimos grėsmės rizika.

„Jei susidūrimo tikimybė būtų didelė, tai ši organizacija pateiktų rekomendacijas ir būtų suplanuota kosminė misija, kuri galėtų užkirsti kelią tokiam susidūrimui. Tačiau nebus imtasi jokių veiksmų, kol poveikio rizika neviršys 10 procentų, kaip šiuo atveju, aiškina K. Wójcicki. „Manau, kad jei prognozuotume labiausiai tikėtiną scenarijų, atsižvelgiant į Žemės sandarą, asteroidas greičiausiai kur nors nukristų į vandenyną ir iššauktų cunamio bangą, kuri keltų grėsmę pakrantei, bet ne ką daugiau“, – vertina Karolis Wójcickas.