Vienišų planetų – 50 proc. daugiau nei skriejančiųjų aplink žvaigždes? (Video)

Daugelis egzoplanetas aptikti įgalinančių metodų yra skirti dairytis aplink žvaigždes skriejančių planetų – tokias aptikti yra kur kas paprasčiau. Tačiau gravitacinio mikrodidinimo metodas (angl. k. – „gravitational microlensing“ – pastraipos pabaigoje žiūrėkite metodą iliustruojantį video modelį) atveria galimybes aptikti daugiau tarpžvaigždinių planetų. Šiuo metodu „planetos-klajūnės“ aptinkamos tuomet, kai jos atsitiktinai atsiduria tarp stebėtojo ir stebimos žvaigždės bei tokiu būdu nežymiai padidina tos žvaigždės ryškį.

Bandydamas aptikti tokių signalų, Osakos universiteto (Japonija) astronomas Takahiro Sumi su kolegomis per pastaruosius dvejus metus stebėjo 50 mln. Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių, kiekvienos iš jų parametrus fiksuodamas bent kartą per valandą. Tyrėjų grupei pavyko aptikti dešimt Jupiterio masės objektų, kurie pagal savo charakteristikas vargu ar gali būti žvaigždės.

Šis metodas galimybės, jog atrasti objektai skrieja aplink gimtąsias žvaigždes, šimtu procentų nepaneigia, tačiau byloja, jog bet kokia žvaigždė nuo atrastųjų objektų yra ne arčiau nei 10 astronominių vienetų (maždaug toks atstumas yra tarp Saturno ir Saulės). Anot tyrimo autorių, tolimomis orbitomis aplink žvaigždę skriejančių planetų statistinis retumas (tokių atvejų aptikta labai mažai) leidžia manyti, kad 75 proc. atrastų objektų yra ne kas kita, o tarpžvaigždinės planetos.

75 proc. iš dešimties objektų iš tiesų nėra daug. Tačiau, anot mokslininkų, gravitacinio mikrodidinimo situacijos astronominiuose stebėjimuose – itin retas reiškinys, kadangi jų susidarymui reikalingas preciziškai tikslus stebimos planetos, už jos esančios žvaigždės ir stebėtojo lygiavimas. Atsižvelgdami į tai, tyrėjai numano, jog „planetų-klajūnių“ galaktikoje gali būti net 50 proc. daugiau nei įprastų, aplink žvaigždes skriejančių planetų ir beveik dvigubai daugiau nei Paukščių Take yra žvaigždžių.

Nors kai kurie astronomai dėl ¾ atrastų objektų gravitacinio nepriklausomumo nuo gimtosios žvaigždės nėra linkę sutikti, tačiau teiginį, jog galaktikoje egzistuoja daug tarpžvaigždžinių planetų, yra linkę palaikyti. „Šio tyrimo rezultatai leidžia spėti, jog planetos iš gimtųjų sistemų dėl tam tikrų gravitacinių sąveikų yra išsviedžiamos gana dažnai“, – sako Masačiusetso technologijų instituto ekspertė Sara Syger (Sara Seager).

Prieš keletą dienų informavome apie dar vieną tarpžvaigždinių planetų aptikimo metodą – kai šiuos pasaulius įmanoma aptikti pagal jų skleidžiamą pašvaisčių švytėjimą. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog tokių vienišų kosmoso klajūnių be savosios žvaigždės viduje ar net paviršiuje gali egzistuoti gyvybė.