„200 000 Paukščių Tako masių.“ Atrado didžiausią žinomą struktūrą Visatoje

Dabar mokslininkai atrado naują dydžio rekordininkę – pailgą galaktikų spiečių juostą. Ji pavadinta Kipu (angl. Quipu) – pagal sumazgytų siūlų ryšulėlius, kuriuos inkai naudojo kaip atmintines. Struktūra šiuos ryšulius primena savo forma, be to, didžioji dalis tyrime naudotų duomenų surinkta teleskopais Čilėje, kurios šiaurinę dalį kadaise irgi valdė inkų imperija. 

Kipu masė viršija 200 kvadrilijonų Saulės masių – arba 200 tūkstančių Paukščių Tako masių. Struktūra apima kone pusę galaktikų spiečių iki 250 megaparsekų nuo mūsų (atstumas iki regimosios Visatos krašto yra apie 14 000 megaparsekų), trečdalį galaktikų šiame regione, ketvirtį visos materijos.

Tiesa, jos tūris tėra apie 13 proc. tirtojo regiono tūrio, taigi akivaizdu, kad medžiaga čia tikrai tankesnė už vidurkį – būtent tai ir rodo, kad ši struktūra egzistuoja.

Tokios milžiniškos struktūros nėra gravitaciškai surištos – galaktikos vienoje Kipu pusėje praktiškai „nežino“ apie galaktikas priešingoje – tačiau jų egzistavimas vis tiek dažnai kelia klausimą apie standartinio kosmologinio modelio teisingumą. Šis modelis, vadinamas „Lambda-CDM“, prognozuoja didžiausių struktūrų augimo spartą ir mastelius. 

Tyrėjai palygino Kipu ir dar keturias aptiktas didžiules struktūras 130–250 megaparsekų atstumu nuo mūsų su skaitmeninių kosmologinių modelių rezultatais – ir pastaruosiuose aptiko analogiškų telkinių, taigi galima daryti išvadą, kad Kipu egzistavimas visgi modelio prognozėms neprieštarauja.

Žinios apie tokius milžiniškus telkinius svarbios ir tuo, kad žinodami apie juos, astronomai galės geriau analizuoti aplinkos savybių įtaką galaktikų evoliucijai. Kipu esančios galaktikos vystosi tankesnėje aplinkoje, nei esančios kitur, todėl jų skirtumai nuo likusių aplinkinių galaktikų bent dalinai nulemti būtent šios struktūros poveikio.

Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.