„Nustebino.“ Surado lietuvis! Kodėl Marsas iš tikrųjų yra raudonas

Mokslininkai klydo dėl to, kaip Marsas gavo būdingą raudoną spalvą. Paaiškėjo, kad raudoną Marso dulkių atspalvį sukėlė reakcijos, įvykusios drėgnomis, o ne sausomis sąlygomis. Taigi šios spalvos šaltinis nėra toks, kaip anksčiau manė mokslininkai. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“, rašo CNN.

Įdomu, tai, kad tyrimo autorius yra lietuvis – šiuo metu Browno universitete, JAV, dirbantis mokslininkas dr. Adomas Valantinas.

Ši planeta savo raudoną spalvą turi dėl oksidavusių geležies mineralų. Tam tikru momentu Marso uolienose esanti geležis reagavo su vandeniu ir ore esančiu deguonimi, taip sukuriant geležies oksidą – panašiai, kaip Žemėje susidaro rūdys. Per milijardus metų geležies oksidas subyrėjo į dulkes ir nusėdo visoje planetoje po to, kai jį pernešė Marso vėjai.

Ankstesni stebėjimai naudojant erdvėlaivius paskatino mokslininkus manyti, kad šios „rūdys“ atsirado sausomis sąlygomis, planetoje išnykus vandeniui.

Dabar mokslininkai nustatė, Marso raudona spalva susiformavo dar tada, kai dabar sausa planeta buvo vėsus pasaulis, padengtas vandeniu.

Ankstesni stebėjimai neparodė, kad Marso dulkėse būtų vandens, todėl mokslininkai nusprendė, kad raudoną Marso spalvą nulėmė geležies oksidas arba mineralas, žinomas kaip hematitas, kuris susidaro sausomis sąlygomis. Naujo tyrimo autoriai sukūrė Marso dulkių kopiją ir nustatė tikrąjį Marso raudonos spalvos šaltinį.

Norėdami sukurti išsamų Raudonosios planetos mineralinės sudėties vaizdą, mokslininkai panaudojo kelių orbiterių ir marsaeigių duomenis. Dulkių analizė parodė, kad jose yra vandens turinčio geležies oksido, vadinamo ferihidritu, kuris greitai susidaro šaltame vandenyje. Tikėtina, kad jis susiformavo Marse, kai vanduo planetos paviršiuje dar galėjo egzistuoti prieš milijardus metų.

Pasak mokslininkų, jie nustatė, kad ferihidritas, sumaišytas su bazaltu, vulkanine uoliena, geriausiai atitinka mineralus, kuriuos Marse aptiko erdvėlaiviai. Kadangi ferihidritas galėjo susidaryti tik tada, kai planetos paviršiuje dar buvo vandens, Marsas rūdimis pasidengė anksčiau nei tikėtasi. Mokslininkus nustebino atradimas, kad Marso spalvą lemia surūdijęs mineralas, kuriame yra vandens, pavyzdžiui, ferihidritas.

Pasak tyrimo autorių, kadangi rūdžių turintis vanduo dengia didžiąją Marso paviršiaus dalį, tai rodo, kad skystas vanduo tolimoje Raudonojoje planetoje galėjo būti labiau paplitęs, nei manyta anksčiau. O vanduo – būtina gyvybės sąlyga. Taigi Marse galėjo klestėti mikrobų gyvybė.