„Šią savaitę. Nukris iš dangaus.“ Gabenamas neatskleistas junginys

Šią savaitę Pietų Australijos dykumoje iš dangaus nukris metro skersmens kapsulė su vaistų kroviniu.

Nuo sausio 14 d., kai „SpaceX“ raketa buvo paleista iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje, kapsulėje esančiame reaktoriuje gaminamas neatskleistas patentuotas farmacinis junginys. 

Kapsulę sukonstravusi JAV bendrovė „Varda“ siekia įrodyti, kad vaistų gamyba žemoje Žemės orbitoje yra ekonomiškai efektyvi ir turi pranašumų – palyginti su jų gamyba žemėje. 

Vaistų gamyba kosmose nėra kažkoks šarlataniškas triukas, sako Volkeris Hesselis iš Adelaidės universiteto Australijoje.

„Tai neabejotinai vertinga, nes kosmose galime daryti tai, ko paprasčiausiai negalime daryti Žemėje, – teigia jis. – Be gravitacijos ir konvekcijos galima daug geriau kontroliuoti eksperimentines ir gamybos sąlygas – ir trumpai tariant, tokiomis sąlygomis galime geriau apibrėžti, kokie kristalai susidarys, ir gauti geresnės formos, apibrėžtumo ir grynumo kristalus.“ 

Po „SpaceX“ ir „Boeing“, „Varda“ yra tik trečioji komercinė įmonė, sėkmingai sukūrusi ir išbandžiusi grįžtamąją transporto priemonę, sako įmonės vyriausiasis mokslo darbuotojas Adrianas Radocea. 

Jos pirmosios misijos, pradėtos 2023 m. birželį, metu buvo sėkmingai pagamintas vaistas nuo ŽIV ritonaviras – visiškai automatizuotoje transporto priemonėje be įgulos, kuri aštuonis mėnesius praleido orbitoje ir nusileido Jutos valstijoje JAV. 

Antroji bendrovės bandomoji kapsulė – „W-2“ – turėtų nusileisti Koonibbos bandymų poligone, 41 000 kvadratinių kilometrų ploto vietovėje vakariniame Pietų Australijos pakraštyje – vienoje atokiausių žemyno dalių. 

„Tai Australijos dykuma, – sako A. Radocea. – Ji didžiulė, bet mes taikome į palyginti nedidelę elipsę Koonibbos bandymų poligono viduje, o mūsų kapsulę palydovas nukreipia taip, kad ji įeitų tiesiai į tą elipsę. Visa tai koordinuojama ir stebima kartu su JAV ir Australijos saugos reguliavimo institucijomis.“ 

„W-2“ yra eksperimentinė kapsulė, kurioje gaminamas nedidelis vaisto kiekis, tačiau „Varda“ planuoja ją išplėsti – kai tik įrodys, kad ši koncepcija yra gyvybinga. 

„Šis dabartinis erdvėlaivis nėra priemonė milijonams pacientų gydyti, tačiau jis yra tinkama priemonė vaistų kūrimo veiklai, kuri yra būtina norint pasiekti komercializaciją, – sako A. Radocea. – Ankstyvuosiuose klinikiniuose etapuose jis gali sverti nuo gramų iki šimtų gramų, o vėlesniuose klinikiniuose vaistų kūrimo etapuose – porą kilogramų. Taigi, nebūtinai iš karto reikia labai didelės transporto priemonės“.

Be to, mikrogravitacijos sąlygomis užaugintus kristalus galima naudoti kaip šabloną kuriant tą pačią struktūrą Žemėje. „Tai šiek tiek panašu į raugo modelį, – sako A. Radocea. – Nebūtinai visada reikia eiti tai daryti į kosmosą. Gali būti atvejų, kai turite pradinę medžiagą, kurią parsivežate iš kosmoso, bet tada ją padidinate tradicinėmis priemonėmis.“

Parengta pagal „New Scientist“.