Milijonus kartų didesnė už Saulę. Rasta seniausia juodoji skylė (Video)

Šios juodosios skylės dydis ir aktyvumas verčia abejoti tradicinėmis idėjomis apie tokių milžinų formavimąsi. Galaktika, spinduliuojanti šviesą, praėjus vos 400 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, tapo seniausia, turinčią supermasyvią juodąją skylę.

Jos atsiradimas daugiau nei prieš 13 milijardų metų – praėjus 400 milijonų metų po Didžiojo sprogimo – iškreipė tradicinius įsitikinimus apie juodųjų skylių susidarymą ir augimą. Pasak pagrindinio autoriaus Roberto Maiolino, rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, yra „milžiniškas šuolis į priekį“. 

Šios juodosios skylės masė yra 1,6 milijono kartų didesnė už mūsų Saulės masę.

Esami scenarijai aiškina supermasyvių juodųjų skylių susidarymą iš didžiulės žvaigždės, kuri pavirsta supernova arba iš dujų debesų. Naujoji juodoji skylė GN-z11 kelia iššūkį šiems scenarijams dėl savo neįprastos veiklos.

Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) duomenys palankūs antrąjam scenarijui, tačiau ne visi tyrinėtojai su tuo sutinka. Taip yra dėl neįprasto medžiagos kaupimosi juodojoje skylėje, kas viršija Edingtono ribą – pusiausvyrą tarp gravitacijos ir spinduliuotės slėgio.

Jei ši juodoji skylė susiformavo taip, tai jai tokia tapti užtruko maždaug milijardą metų. Bet Visata tuo metu buvo tik 400 milijonų metų amžiaus.

Roberto Maiolino iš Kembridžo teigė, kad „dar labai anksti Visatoje pamatyti tokią didžiulę juodąją skylę, todėl turime apsvarstyti kitus jos formavimo būdus“. Jis taip pat pažymėjo, kad ankstyvosiose galaktikose gausu dujų, kurios galėjo prisidėti prie juodųjų skylių susidarymo.

Supermasyvios juodosios skylės, nors pačios šviesos neskleidžia, veikia jas supančią medžiagą. Juodosios skylės galaktikoje GN-z11 atveju medžiagos akrecijos greitis yra penkis kartus didesnis už Edingtono ribą, todėl šis objektas yra unikalus ir kelia klausimų apie jo istoriją. Mokslininkų komanda tikisi, kad tolesni juodųjų skylių atradimai padės išspręsti jų formavimosi klausimus.